„Mūsų kraštas, Prūsijos tuometinis pakraštys ir Vokietijos visa dalis, buvo labiau silkės pirkėjai ar mėgėjai“, – dalijosi žiniomis restauruotoja.
„Tos tradicijos ir ateina, dėl to silkę tikrai matau kaip Klaipėdos kultūrinį paveldą“, – pasakojo A.Poškienė.
Silkių svarbą seniesiems uostamiesčio gyventojams rodo ir prieš šešerius metus Klaipėdos universiteto (KU) archeologų sklype prie Dangės upės krantinės rasta silkių rūšiavimo ir laikymo inžinerinė sistema.
„Pats radinys rastas dar 2016 m., tyrinėjant istorinę silkių rūšiavimo sandėlį, kuris šiuo metu rekonstruotas“, – teigė KU archeologė Raimonda Nabažaitė.
Pasak archeologės, konservavimui jie ištraukę du geriausiai išsilaikiusius kubilus ir medinį lataką. Anot jos, mūrinis pasilikęs ten, kur ir buvo.
„Silkė buvo laikoma kubiluose ir pats apdorojimo procesas vyko virš grindų lygio. Tuo metu, kai silkė buvo plaunama, skysčiai subėgdavo į medinius vamzdelius ir iš medinio latako tiesiai į upę“, – aiškino pašnekovė.
Rasta sistema rodo ir Klaipėdos uosto svarbą. Pasak R.Nabažaitės, Norvegijoje silkės pasirodė labai daug, todėl Klaipėda tapo uostu, kuriuo buvo plukdoma norvegiška silkė. Iš Klaipėdos ji buvo tiekiama Vakarų Lietuvai ir tolimesniems regionams.
Klaipėdos universiteto archeologų komanda išsikėlė tikslą – atgaivinti šį XIX amžiaus palikimą. Archeologų radinys unikalus ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos regione. Kol kas tokios sistemos atitikmenų kaimyninėse jūrinėse valstybėse nėra.
„Bet mūsų objektas išskirtinis tuo, kad silkių kubilai buvo įkišti į žemę ir sujungi latakų sistema. Kas rodytų, kad jie atliko tarsi šaldymo, laikymo funkciją ir ilgesnio silkių laikymo sandėliavimą“, – toliau dėstė R.Nabažaitė.
Šešerius metus trukę darbai pereina į kitą etapą. Kaip „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo pašnekovė, šis etapas yra reikšmingas tuo, kad jau bus pereinama prie objekto restauravimo ir atkūrimo. Jis bus pritaikytas ir visuomeninėms reikmėms.
Tikimasi, kad unikalus radinys sudomins verslo sektoriaus atstovus.
„Matome galimybę kurti erdvę, kurioje būtų eksponuojamas šitas objektas ir kartu vystoma bistro arba restoranų kultūra, kur būtų galima paragauti silkės skirtingais pateikimo būdais“, – sakė R.Nabažaitė.
Radinio konservavimas ir restauravimas gali trukti iki trejų metų.
