Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus teigė, kad bet kokios papildomos lengvatos reiškia didesnes išlaidas valstybės biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, todėl dėl naujų lengvatų kalbėtis neverta.
„Bet kokios lengvatos yra praradimai mūsų biudžetui, kuris ir taip yra deficitinis, o lengvatos reiškia, kad tektų skolintis. Jeigu valstybės skola yra maža, tai nebūtina ją užauginti. Dėl to aš esu prieš lengvatas ir į visas kitas kalbas nereikėtų leistis“, – BNS sakė A. Bartkus.
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas opozicijos siūlymus vadina populizmu ir primena, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) ruošiasi didinti bazines palūkanų normas – brangindamas skolinimąsi siekia stabdyti vartojimą ir dėl jo augančią infliaciją.
„Manau, kad tai itin negražaus populizmo pavyzdys. Reikia pažiūrėti, ką daro tokia autoritetinga įstaiga ECB, kuri pradėjo bazinių palūkanų didinimą. Iš esmės tai restrikcinė priemonė sumažinti vartojimo apimtis tam, kad pagaliau pradėtų kontroliuoti infliaciją. Tuo tarpu opozicijos pasiūlymai yra pataikavimas būsimiems rinkėjams įpilant žibalo į infliacinį procesą, kad žmonės jį jaustų mažiau ir nekeistų savo įpročių“, – BNS sakė M. Dubnikovas.
Anot jo, siūlomas paketas Lietuvos biudžetui gali kainuoti kelis šimtus milijonų eurų, kurių gali prireikti ateityje, jeigu situacija šalyje pablogėtų.
„Jeigu tokiems planams būtų pritarta, jiems prireiks šimtų milijonų eurų iš biudžeto, o tada galime prieiti tokį liepto galą, kad kai reikės paremti iš tikrųjų sunkiai gyvenančius žmones, iš biudžeto gyvenančius žmones, tai mes ne tik neturėsime iš ko, bet gali prireikti peržiūrėti įvairius mažinimus. Tie siūlymai yra prieš bet kokią logiką“, – kalbėjo ekonomistas.
M. Dubnikovo teigimu, vartojimas jau stabdomas šalyse, kuriose infliacija yra kur kas mažesnė nei Lietuvoje, kurioje gegužę suderinta metinė infliacija siekė 18,5 proc. ir buvo antra pagal dydį Europos Sąjungoje.
„Vokietijoje ar Prancūzijoje, kuriose infliacija siekia 6–8 procentus, jau yra priimamos vartojimą mažinančios priemonės, tuo tarpu Lietuvoje vis dar gyvename iliuzijomis, kad pinigai yra begaliniai. Ir jeigu iki šiol galėjome skolintis gana patraukliomis palūkanomis, tai dabar akivaizdu, jog pasaulis suka aukštesnių palūkanų keliu, o tokiomis sąlygomis biudžetą dar ne vienerius metus temps žemyn, nes įsipareigojimai kainuos daugiau“, – teigė M. Dubnikovas.
Vertindamas siūlymą mažinti akcizą degalams, A. Bartkus atkreipė dėmesį į birželio pradžioje paskelbtus Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) planus, pagal kuriuos liepą-rugpjūtį naftos gavyba bus padidinta 650 tūkst. barelių per dieną. Tokiu atveju, anot ekonomisto, degalų kaina sumažės dėl išaugusios pasiūlos.
„Mano pasiūlymas – luktelėkime šiek tiek, duokime šansą OPEC. Jeigu naftos gavyba tikrai bus padidinta, ateities sandoriai naftos rinkoje vyks žemesne kaina ir kuro kaina mažės“, – kalbėjo jis.
Antiinfliacinių priemonių paketą, kuriame numatytos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos, didesnis neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD), mažesni akcizai kurui ir didesnės pensijos, opozicija nutarė rengti po pirmojo dialogo grupės posėdžio antradienį.
Dialogo grupė suburta spręsti konfliktui tarp valdančiųjų ir opozicijos, kuris kilo po to, kai Seimas praėjusią savaitę svarstė opozicijos inicijuotą interpeliaciją žemės ūkio ministrui.
G. Šimkus apie opozicijos siūlomas antiinfliacines priemones: tai gali dar labiau paskatinti kainų augimą
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus atsargiai vertina opozicijos siūlomą „antiinfliacinę“ priemonę – neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) sulyginti su minimalia mėnesine alga. Nors jis sako, kad pačiai idėjai galima pritarti, tačiau klausimas dėl šio siūlymo įgyvendinimo tempo vis dar išlieka itin svarbus. Dar skeptiškiau šalies centrinio banko vadovas atsiliepė apie parlamento mažumos raginimus sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) maistui.
Apskritai, jis pažymi, kad bet kokie biudžeto įplaukų pareikalaujantys siūlymai taip pat turi įtakos kainų augimo tempams.
„Mūsų ekonomika yra ties savo potencialu. Tai, be jokios abejonės, papildomos fiskalinės injekcijos dar labiau kaitina ekonomikos aktyvumą ir prisideda prie infliacijos paspartėjimo. Tai turiu įgarsinti, bet nenoriu, kad tai būtų pervertinta kaip veiksnys“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Šimkus.
Lietuvos banko vadovas sako suprantantis politikų norą pateikti atsaką gyventojų perkamosios galios mažėjimui, tačiau kartu priduria, kad pirmąjį šių metų ketvirtį infliacija augo panašiu lygiu kaip ir 14 proc. padidėjęs darbo užmokestis.
„Dabar infliacija paspartėjo. Galbūt darbo užmokestis tokio tempo nepasieks. Bet vėlgi, yra fiskališkai paskatintas bendras pajamų augimas. Tai socialinės išmokos, pensijos. Disponuojamų pajamų atžvilgiu, nematome reikšmingesnio realios perkamosios galios sumažėjimo“, – aiškino jis.
Nors šalies centrinio banko vadovas atkreipė dėmesį, kad jo atstovaujama institucija jau kurį laiką pasisakė už NPD sulyginimą su minimalia alga, bet kartu akcentavo, jog kartu reikia įvertinti valstybės finansinio tvarumo padėtį.
„Tai nebūtina padaryti iš karto. Tai gali būti su pereinamuoju laikotarpiu, kaip ir numatant šito didinimo finansavimo šaltinius. Vienas dalykas yra pasiūlyti skatinamąsias priemones, kitas dalykas, kad tai nebūtų priemonės, kurios trunka ilgą laiką, joms nenumatant ilgalaikių finansavimo šaltinių“, – pabrėžė G. Šimkus.
Kur kas skeptiškiau Lietuvos banko valdybos pirmininkas atsiliepė apie iniciatyvą sumažinti PVM maistui, kadangi, jo vertinimu, pirmiausiai reikėtų taikytis į pagalbą socialiai jautriausioms visuomenės grupėms, o bendras kainų sumažinimas šio tikslo nepasiekia.
Jis taip pat akcentavo, kad PVM sumažinusioje Lenkijoje infliacija ne itin atsilieka nuo Lietuvos lygio, o sprendimas atstatyti šį laikinai ten sumažintą mokestį jau buvo atidėtas dėl nenoro dar labiau išauginti kainų lygį.
„Galų gale rinkoje kainas vis tiek nustato rinka“, – akcentavo G. Šimkus.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį dėl pasipiktinimo valdančiaisiais susivienijusi Seimo opozicija parengė rezoliuciją. Opozicija reikalauja besibaigiančioje Seimo pavasario sesijoje visą dėmesį skirti tik, pasak jų, būtiniausių ir neatidėliotinų socialinių ir ekonominių klausimų sprendimui, tarp kurių yra PVM maistui ir akcizų kurui mažinimas.
