„Rimta problema išlieka Lietuvos mokesčių sistemoje užkoduotas neteisingumas. Tartum visi šią problemą supranta, visi pritariamai linksi galvomis. Tačiau skambūs pažadai įgyvendinti ambicingą mokesčių reformą, deja, jau kažkelintą kartą baigėsi niekuo“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovo vertinimu, praėjus jau pusei šio parlamento kadencijos, valdantiesiems paprasčiausiai gali nebeužtekti laiko pateikti sisteminius siūlymus dėl mokesčių pertvarkos.
„Vyriausybei jau beveik nebeliko laiko įgyvendinti vieną svarbiausių savo programos elementų. Verslas lieka nežinioje, o gyventojai pamažu praranda viltį, kad mokesčių srityje kada nors atsiras daugiau tvarkos, skaidrumo ir paprastumo, sumažės nepelnytų privilegijų ir landų piktnaudžiauti“, – tikino jis.
Prezidentas akcentuoj, kad dešiniųjų valdančiosios koalicijos darbo pradžioje inicijuota mokesčių reforma turėjo paskatinti ir investicijas, kurios itin reikalingos šiuo metu. Tačiau, šalies vadovo požiūriu, „mindžikavimas vietoje“ jau kelia riziką dėl tvaraus šalies ekonomikos augimo.
„Tuo pačiu valstybė pasmerkiama toliau gyventi sunkios dietos režimu. Mūsų įsipareigojimai didėja, tačiau nėra padengiami papildomai gautomis ar uždirbtomis valstybės biudžeto pajamomis“, – sakė G. Nausėda.
M. Majauskas žadėtos reformos vis dar tikisi šiemet
Tačiau Seimo Biudžeto ir finansų komitetas Mykolas Majauskas vis dar tikisi, kad Vyriausybė šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą.
„Nėra blogo laiko teisingiems sprendimams. Turime užtikrinti mokesčių sistemos teisingumą, kurti paskatas kaupti ir investuoti“, – BNS teigė komiteto vadovas.
„Tikiuosi, kad Vyriausybė dar šiais metais Seimui pateiks žadėtą mokesčių reformą“, – pridūrė jis.
G. Skaistė atsakė į prezidento kritiką
Finansų ministrė Gintarė Skaistė tikina, jog esant tinkamoms ekonominėms sąlygoms prie šio klausimo bus galima grįžti antrojoje šių metų pusėje.
„Neatsisakome ambicijos rudenį grįžti su papildomais mokesčių pakeitimais. Tačiau tam, kad galėtume diskutuoti apie juos matant bendrą ekonominį vaizdą ir projekcijas, kurias turime ateityje, tikrai reikia sulaukti didesnio ekonominio apibrėžtumo.
Todėl matant situaciją rudenį, jeigu matysime, kad infliacija nusistovi ir ekonominis peizažas yra aiškesnis, galėsime diskutuoti apie platesnius mokesčių pakeitimus“, – ketvirtadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus kalbėjo G. Skaistė.
„Artimiausiu metu tokių planų neturime“, – pridūrė ji.
Tuo metu reaguodama į šalies vadovo pastabą, kad valdantiesiems paprasčiausiai gali nebeužtekti laiko pateikti sisteminius siūlymus dėl mokesčių pertvarkos, G. Skaistė atkerta, kad jai dar liko daugiau nei pusė kadencijos ministrės pareigose.
„Vyriausybės kadencija baigiasi už dvejų su puse metų. Aš esu pasirengusi dirbti iki paskutinės kadencijos dienos. Tuos darbus, kuriuos reikia padaryti, juos ir padarysime“, – tvirtino ji.
Apskritai, ministrė sako, kad klausantis prezidento pastabų dėl mokesčių pertvarkos ją apėmė „dviprasmiškas jausmas“. Politikė pažymi, kad šalies vadovas taip pat palaiko krašto apsaugos finansavimo didinimą, viešųjų paslaugų kokybės gerinimą, ir tuo pačiu jis tarsi užsimena apie mokesčių mažinimą.
„Kalbama ir apie tai, kad mokesčių reformos pokyčiai turėtų paskatinti investicijas. Natūralu, tai reiškia, kad kalbama apie reinvestuojamo pelno lengvatą, kuri drastiškai sumažintų valstybės biudžeto pajamas. Todėl šioje situacijoje aš laukčiau konkretesnių pasiūlymų, kaip būtų galima užtikrinti tvaresnį finansavimą ilguoju laikotarpiu, numatant subalansuotą fiskalinę politiką“, – pabrėžė G. Skaistė.
I. Genytė-Pikčienė: gerai, kad mokesčių reforma neįvyko
Priešingai nei prezidentas ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad gerai, jog mokesčių reforma neįvyko.
„Turint omenyje su kokiomis aplinkybėmis Vyriausybė pastaraisiais metais susidūrė ir kokius išorinius šokus jai teko atremti, iš ekonominio taško vertinant, gal ir gerai, kad valdančiųjų planuota mokesčių reforma neįvyko, nes to neapibrėžtumo, kurį mes importuojame iš išorės, užtenka, o jį dar didinti keičiant vidaus žaidimo taisykles – mokesčių sistemą, kuri yra svarbi tiek verslo, tiek gyventojų vystymuisi – net ir neatsakinga“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.
Ekonomistės teigimu, pandemijos ir karo Ukrainoje akivaizdoje stabili, bet ne itin gera mokesčių sistema yra geriau nei didžiulis neapibrėžtumas ir dar didesnis jo paaštrinimas.
„Metas keisti mokestines taisykles dabar nėra tinkamas, reiktų sulaukti ramesnių laikų“, – įsitikinusi I. Genytė-Pikčienė.
Pasak „INVL Asset Management“ analitikės, prezidentas savo pranešime taip pat nelabai tinkamai į „bendrą katilą suplakė“ ir infliacijos šoką, ir gerovės valstybės kūrimą.
„Šiek tiek norėtųsi atskyrimo nuo šios netipinės situacijos, kai infliacijos šoką patiria ne tik Lietuva, bet ir visa Europa ir pasaulis, nuo ilgalaikių struktūrinių problemų, kurios sprendžiasi labai palaipsniui“, – sakė ekonomistė.
Jos nuomone, Vyriausybė sukūrė neblogą antiinfliacinį skydą, patikslino biudžetą ir tai iš esmės atliepia gyventojų poreikius.
„Reikia pabrėžti, kad Lietuva šitą infliacijos šoką pasitiko pakankamai tvirtais makroekonominiais raumenimis – sparčiai kylančiais atlyginimais, kurie gerokai sparčiau didėjo būtent žemas pajamas gaunančių struktūriniuose sluoksniuose, o ne tarp aukštas ir vidutines pajamas“, – teigė analitikė.
Anksčiau valdantieji tvirtino, kad galimos mokesčių reformos turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip nuo 2023 m. sausio.
