„2020 metais džiaugėmės šalies ekonomikos atsparumu ir stabiliu augimu pandemijos akivaizdoje, tačiau pasiekto santykinio pranašumo išlaikyti nepavyko – dauguma kitų pasaulio ekonomikų praėjusias metais augo sparčiau už mus.
Nors tokia situacija galėjo susiklostyti dėl statistinio palyginamosios bazės efekto, tačiau esamoje geopolitinėje aplinkoje išlaikyti turėtą ekonominės aplinkos pranašumą gali būti sudėtinga“, – pranešime teigė agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.
Pasak jos, kylančios kainos, žaliavų trūkumas, politiniai iššūkiai, darbo jėgos trūkumas kelia nerimą verslui dėl pastebimai sumažėjusio kaštų konkurencingumo. Ir nors reikšmingų verslo apmokestinimo pokyčių per praėjusius metus neįvyko, mokesčių sistemos konkurencingumo vertinimas verslo akimis irgi suprastėjo.
„Prie augusio Lietuvos ekonomikos konkurencingumo įverčio taip pat prisidėjo ir verslo efektyvumo didėjimas. Jau kelis metus iš eilės pastebimas verslo finansavimo efektyvumo augimas. Pagal šį rodiklį Lietuva pakilo iš 48 vietos 2020 metais iki 40 vietos 2022 metais“, – sakė J.Kalendienė.
IMD vertinimu, prieinamumą prie finansų, kaip vieną iš pagrindinių Lietuvos ekonomikos patrauklumo veiksnių, nurodė du kartus daugiau įmonių nei praėjusiais metais.
Iš Baltijos šalių aukščiausią poziciją užima ir didžiausiu ekonomikos konkurencingumu pasižymi Estija, kurios vieta kyla nuo 2019 metų. ir šiemet ji užima 22 vietą. Latvijos reitingas taip pat auga ir šiemet ji pakilo į 35 vietą.
Konkurencingumo vertinimuose į aukščiausią vietą 2022 metais pakilo Danija. Po jos rikiuojasi Šveicarija, kuri šiemet liko antroje vietoje ir Singapūras. Šiais metais Rusija ir Baltarusija į tyrimą nebuvo įtrauktos dėl išaugusios duomenų patikimumo rizikos.
IMD konkurencingumo reitingas sudaromas nuo 1989 metų. Lietuva šiame reitinge vertinama ir lyginama su kitomis pasaulio šalimis nuo 2007-ųjų.
