Anot ministro, ateityje elektra pakeis kitų rūšių energiją, jos suvartojimas augs šešiskart, o Lietuva iš nuo elektros importo priklausomos valstybės taps elektros pardavėja kitoms šalims.
Kaip trečiadienį žurnalistams pristatė D. Kreivys, valstybė iki 2030 m. vien į energetikos sektorių planuoja investuoti 1–1,5 mlrd. eurų, o visos investicijos, pridėjus privataus verslo lėšas, sieks 10 mlrd. eurų. „Didesnių investicijų turbūt joks kitas sektorius neturės ir transformacija bus milžiniška“, – spaudos konferencijoje kalbėjo D.Kreivys.
Jis pristatė, kad 2025 m. Lietuvoje planuojama turėti 1,8 GW vėjo ir 1 GW saulės elektrinių pajėgumų, o iš AEI pasigaminti 50 proc. reikiamos elektros. Tam, pasak ministro, iš valstybės bus skiriama 600 mln. eurų, taikant įvairias paramos schemas. Tuo metu iki 2030 m. iš AEI bus norima pasigaminti 7 GW elektros.
„Tai tris kartus daugiau, nei planavome pasistatyti Visagine“, – apie planuojamą galią teigė D.Kreivys.
Energetikos ministerija planuoja, kad 168 mln. eurų valstybinių lėšų bus skirta iki 2023 m., 368 mln. eurai nuo 2024–2030 m., dar 0,5 mlrd. eurų bus skiriami iš kitų fondų, kurie, pasak ministro, bus rezervuoti.
Tuo metu verslo energetiniam atsinaujinimui, D. Kreivio teigimu, bus skiriami 234 mln. eurų. Pasak D.Kreivio, investicijos pirmiausia bus skirtos sumažinti elektros kainas buitiniams vartotojams.
„Pirmiausia gyventojams, kad mūsų gyventojai taptų energetiškai nepriklausomi ir nekalbėtume apie pasaulines kainas, kurios išbalansuoja mūsų gyvenimus. Priemonės – saulės ir vėjo energetika, kaupikliai, šilumos siurbliai, elektromobilių įkrovimo stotelės, katilai, šilumos punktų renovacija ir kt. dalykai“, – kam bus skiriamos lėšos, vardijo jis.
Ministras įvardijo ir energetines bendrijas. Jo teigimu, kiekviename mieste ir rajone bus elektrinės, iš kurių patiems pažeidžiamiausiems gyventojams elektra bus tiekiama su nuolaida. Jas visiškai finansuos valstybė. Elektros kainą ši priemonė, anot ministro, sumažins daugiau nei perpus.
Ateityje, anot D.Kreivio, Lietuvoje bus naudojama tik elektra, pakeisianti kitų rūšių energiją, todėl elektros gamyba iki 2030 m. turės kilti nuo 2,5 TWh iki beveik 15 TWh, o Lietuva pati pasigamins 93 proc. reikiamos energijos (iš atsinaujinančių šaltinių).
„Po 2030 m., jei įgyvendinsime visus planus, planuojame, kad Lietuva taps elektros energiją eksportuojanti šalis. Vadinasi, iš didžiulės deficitinės šalies tapsime elektros energijos eksportuotojais“, – sakė D.Kreivys.
Ministras priminė, kad parlamente šiuo metu svarstomas „didžiulis“ atsinaujinančios energetikos „proveržio“ paketas. Juo siekiama ženkliai sumažinti biurokratines kliūtis AEI elektrinėms plėtoti, greitinti jų statybą.
„Turime parlamente didžiulį „proveržio“ paketą. Tikrai labai didelės apimties, teko pačiam pristatyti Seimo salėje, komitetuose, 3–4 valandas vien šis paketas komitetuose svarstomas. Galima įsivaizduoti, kokia jo apimtis“, – pabrėžė D.Kreivys.
Be to, pasak ministro, bus svarbu, ar elektros tinklai galės priimti prognozuojamą didžiulį kiekį elektros. Jis žada, kad į tinklų plėtrą bus investuojama, ketinama lengvinti prisijungimo taisykles, perskaičiuoti tinklų pajėgumus siekiant juos išnaudoti efektyviau.
Anot D.Kreivio, nors Lietuva ir nebeimportuoja rusiškos naftos, dujų ir elektros, vis tik pastarąja tinkamai apsirūpinti negali.
„Elektros gaminamės labai, labai mažai, nuo 20 iki 25 proc. Tai yra mūsų Achilo kulnas. Taip pat Žaliasis kursas mus įpareigoja visą savo energetiką sukti žaliuoju keliu“, – sakė D. Kreivys, pabrėžęs, kad kitose šalyse statistika atvirkštinė.
Viceministrė: pirmieji kvietimai saulės elektrinėms įsirengti gyventojams bus siūlomi dar birželį
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavusi energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė informavo, kad didelio susidomėjimo sulaukusi paramos saulės elektrinei įsirengti schema gyventojams bus pristatyta jau birželį. Gyventojų energetiniam atsinaujinimui skatinti žadamos ir kitos priemonės.
Iš viso gyventojų energiniam atsinaujinimui per ateinančius 1,5 metų planuojama skirti per 118 mln. eurų. Pasak viceministrės, investicijos numatytos skatinti gyventojus įsirengti saulės elektrinę ant stogo arba įsigyti dalį nutolusio saulės parko pajėgumų.
„Svarbu akcentuoti, kad pirmieji kvietimai pasieks gyventojus dar šį mėnesį. Tai ypatingo populiarumo susilaukusios priemonės“, – teigė D.Garbaliauskaitė.
Didėjant elektromobilių skaičiui ministerijos taip pat planuojami daugiau kaip 16 mln. paramos kvietimų elektromobilių įkrovimo stotelėms įsirengti.
Taip pat, pasak D.Garbaliauskaitės, artėjant šilumos sezonui gyventojai bus kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pasikeisti iškastinio kuro katilus bei neefektyvius biokuro katilus. Viceministrė viliasi, kad per 1,5 metų namų ūkiuose bus įrengta daugiau kaip 15 efektyvių katilų ir šilumos siurblių.
Kalbėdama apie investicijas verslui, ji pažymėjo, kad panaudojus planuojamas lėšas būtų sukurta per 200 MW naujų elektros gamybos pajėgumų ir kaupimo įrenginių.
„Tai būtų orientuota tiek į saulės, tiek į vėjo, tiek į energijos kaupimo priemones. Pirmiausia didžiausias dėmesys bus skiriamas galimybėms įsigyti saulės, po to vėjo elektrines, po to bus kvietimas kaupimo įrenginiams.
Verslą taip pat ketinama skatinti finansiškai didinti energetinį efektyvumą.
„Ne tik patiems pasigaminti, bet ir sutaupyti. Nes, kaip žinome, energija žaliausia ta, kuri yra nesuvartota“, – pabrėžė D.Garbaliauskaitė.
Ketinama žalinti ir transporto sektorių, didinant elektromobilių įkrovimo stotelių skaičių, Lietuvoje labiau plėtoti skystųjų biodegalų ir biometano gamybą, žaliojo vandenilio stotelių plėtrą ir gamybą. Pasak viceministrės, vien žaliojo vandenilio gamybai planuojama daugiau kaip 50 mln. eurų.
„Iš viso investicijos verslui per artimiausius 1,5 metų viršys 170 mln. eurų“, – skatinamųjų priemonių verslui vertę apibendrino D.Garbaliauskaitė.
