Nelegalus vaikų darbas – per žingsnį nuo vergovės

„Labai pavargau. Eisiu pamiegoti“, – paauglys, per naktį dirbęs ūkininko sandėlyje ir kartu su suaugusiais vyrais padėjęs valyti grūdus, nuėjo prigulti nė nepusryčiavęs. Ūkininkams tokia situacija pažįstama? Ko gero, nes paprastai kaime per didįjį darbymetį – derliaus nuėmimą – vaikai kartu su suaugusiaisiais dirba kaip lygūs su lygiais.

Ar tai nėra jų išnaudojimas? Vasaros pradžioje atsakymas į šį klausimą tampa ypač aktualus. Ne šiaip sau birželio 12-ąją minima Pasaulinė kovos prieš dirbančius vaikus diena. Pasak Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) atstovės Jolantos Bielskienės, tai proga atkreipti dėmesį į šiuo metu pasaulyje vis dar išnaudojamus nepilnamečius.

„Nors Lietuvoje vaikų vergovė nėra taip smarkiai paplitusi kaip kai kuriose pasaulio šalyse, negalima pro pirštus žiūrėti į neteisėtai dirbti priimamus paauglius. Juolab kad kiekvieną vasarą sulaukiame žinių apie pažeistas dirbančių paauglių teises.

Svarbu suprasti, kad vaikų išnaudojimas darbe yra sudėtinė vaikų vergovės dalis greta seksualinės prievartos ir prekybos žmonėmis“, – sakė J.Bielskienė.

Kaip atpažinti, ar pilnametystės dar nesulaukę žmonės darbuojasi taip, kad pridera? Pasak VDI Neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus patarėjo Aro Petrevičiaus, į šį klausimą atsakymas pateikiamas įvertinus porą aplinkybių. Viena jų – ar 18 metų neturintys jaunuoliai dirba legaliai, kita – ar jie neišnaudojami.

„Nesvarbu, kas dirba – vaikai, paaugliai, suaugusieji, lietuviai ar užsieniečiai, svarbu, kad tai jie darytų legaliai. O tai reiškia, kad jie turi būti įdarbinti – su jais turi būti sudaryta darbo sutartis, o kartu galiotų ir socialinis draudimas.

Nelegalus darbas turi savo apibrėžimą. Jeigu dirbama arba įmonėje, arba pas fizinį asmenį, kur yra darbo santykių požymiai – darbuotojai yra pavaldūs darbdaviui ir atlieka jo nurodytus darbus, yra sutarta dėl atlygio, bet nėra darbo sutarties, vadinasi, dirbama nelegaliai“, – paaiškino A.Petrevičius.

Tokios situacijos darbuotojus palieka be socialinių garantijų. Jie lieka ant ledo, jei darbdavys nesumoka sutarto atlygio. Kai nėra darbo sutarties, nėra ir įrodymo, kad žmogus jam dirbo.

Nubrėžti ribą tarp nelegalaus darbo ir išnaudojimo nėra paprasta. Juk būna situacijų, kai per sezoninių darbų įkarštį nepilnamečių prašoma padirbėti ilgiau, galbūt ir per naktį.

Pasak A.Petrevičiaus, išnaudojimas – tai priverstinis darbas. Būna situacijų, kai iš darbuotojų atimami asmens dokumentai, apribojama jų laisvė judėti, jie apgyvendinami darbo vietoje tam nepritaikytomis, nehigieniškomis sąlygomis. Per prievartą verčiama dirbti už maistą ir pastogę. Tai ne tik Darbo kodekso pažeidimas, bet ir kriminalinis nusikaltimas.

„Darbo inspektoriai dažniausiai nustato ne kriminalinių, bet nelegalaus darbo atvejų. Tačiau nelegalus darbas yra šiurkščiausias darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, nors tai ir nėra nusikaltimas prieš asmens laisvę“, – paaiškino pašnekovas.

Jo teigimu, dažniausiai tokios situacijos atsiranda, kai nepilnamečiai ieško darbo naudodamiesi socialiniais tinklais – naršydami skelbimus. Jie susitaria žodžiu dėl atlygio ir darbuojasi nesudarę darbo sutarties.

„Tokiais atvejais darbdaviai mums teisinasi, esą tik norėjo pažiūrėti, ką nepilnametis sugeba, kaip jis dirbs. Tačiau tai tėra priedanga – sutartį privalu sudaryti ir dėl trumpalaikio darbo. O jei norima įsitikinti, ar nepilnametis sugebės dirbti, tam darbo sutartyje gali būti susitarta dėl išbandymo sąlygos“, – aiškino A.Petrevičius.

Per nekilnojamojo turto burbulą 2006–2007 metais iki neregėtų aukštumų buvo pakilusios statybininkų algos, o paaugliai buvo kviečiami į statybas atlikti pagalbinių darbų ir per dieną grynaisiais gaudavo 80–100 litų (apie 30–35 eurus). Apie jokias darbo sutartis nebuvo net kalbos – jie dirbdavo tai, ką paliepdavo statybininkai.

„Tokių atvejų pasitaiko ir dabar. Per reidus randame statybose besidarbuojančių nepilnamečių, esą juos pasikvietė į pagalbą draugai arba giminaičiai. Tai nelegalu. Bet kokie darbo santykiai turi būti įteisinti sutartimi“, – pabrėžė A.Petrevičius.

Pavyzdžiui, VDI nelegalaus darbo prevencijos ir kontrolės klausimais 2021-aisiais atliko 3881 nelegalaus darbo patikrinimą.

Per juos nustatyti 1796 nelegaliai dirbę žmonės, iš jų 27 asmenys, neturintys 18 metų, t.y. nepilnamečiai asmenys sudarė 1,5 proc. visų neteisėtai dirbusių asmenų.

VDI patikrinimų duomenimis, pernai daugiausia – vienuolika nepilnamečių neteisėtai dirbo žemės ūkyje, statybose – penki, tiek pat didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje. Trys darbavosi maitinimo ir gėrimų teikimo veikloje, du – apdirbamojoje gamyboje, vienas – kitoje veikloje.

Nelaimės žemės ūkyje yra ypač skaudžios. Neretai darbštūs kaimo vaikai patys veržiasi padėti ūkininkams, o jie nepaprieštarauja. Tačiau ravėti laukuose daržoves arba skinti uogas – ne tas pat, kas dirbti, tarkime, grūdų sandėliuose.

2013-ųjų vasarą vieno Jurbarko rajono ūkyje grūdų aruode nuskendo trylikos metų berniukas. Kalbėta, kad užsidirbti norėjęs vaikas padėdavo ūkininkams atlikti įvairius darbus, tačiau tąkart jo pagalba per javapjūtę baigėsi tragiškai. Prieš nelaimę trylikametis su metais jaunesniu broliu ir draugu dirbo prie sandėlio – vaikai kastuvais krovė grūdus į išbetonuotą aruodui duobę.

2015-ųjų rugpjūtį Kėdainių rajone įvyko skaudi nelaimė – grūdų pripiltoje puspriekabėje buvo rastas negyvas 14-metis. Tiriant nelaimės aplinkybes paaiškėjo, kad priekaboje buvęs vaikas buvo užpiltas grūdais ir užduso.

Tad kaip neperžengti ribos, už kurios vaikų darbas žemės ūkyje tampa pavojingas? Juo labiau kad laikinuosius žemės ūkio arba miško darbus galima atlikti nesudarius darbo sutarčių – talkininkams išduodamas paslaugų kvitas. Toks apskaitos dokumentas išrašomas prieš teikiant paslaugas kiekvieną dieną arba sutartam terminui, bet ne ilgiau kaip kalendorinei savaitei. Jis galioja tol, kol darbdavys atsiskaito su darbuotoju.

„Ydinga yra tai, jog ši tvarka nedaro išimčių nepilnamečiams, o tai reiškia, kad ir nepilnamečiai be darbo sutarties gali dirbti žemės ūkio darbus. Problema yra tai, kad šie darbai gana pavojingi.

Siūlėme riboti nepilnamečiams galimybę dirbti žemės ūkyje – neleisti jiems dirbti ten, kur pavojinga, pavyzdžiui, trąšų sandėliuose ar prie žemės ūkio technikos“, – sakė A.Petrevičius.

Pasak jo, juk ne šiaip sau vaikų ir paauglių darbas yra griežtai reglamentuojamas įstatymais – tai yra skirta apsaugoti vaikus nuo nelaimių ir išnaudojimo.

Taigi vaikų ir paauglių darbas galimas tik tokiomis sąlygomis, kurios nekelia grėsmės jų sveikatai ir protiniam bei fiziniam vystymuisi. Tai gali būti lengvas darbas, turintis labiau edukacinius tikslus, tinkantis pagal amžių bei galimybes ir netrukdantis vaiko mokslams ir poilsiui.

Lietuvoje nepilnamečiai gali pradėti dirbti nuo 14 metų, tačiau priklausomai nuo to, ar jie patenka į vaikų, ar į paauglių amžiaus grupę, taikomi skirtingi apribojimai jų darbo pobūdžiui, darbo ir poilsio laikui, taip pat ir darbo sutarties sudarymui.

Net ir su 14 metų asmeniu darbas privalo būti įformintas darbo sutartimi, kurioje darbo sutarties šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, t.y. darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės, taip pat darbo laiko normos ir darbo laiko režimo.

Tik taip įgyjamos darbo garantijos, kurios labai reikalingos, ypač jei darbe įvyktų nelaimingas atsitikimas.

Vaikui darbo sutarčiai sudaryti reikia vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiško sutikimo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotos medicininės pažymos su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duoto mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiško sutikimo dėl vaiko darbo.

Vaikas gali dirbti tik fizines galimybes atitinkančius lengvus darbus, neturinčius neigiamo poveikio jo saugai, sveikatai, fizinei, psichinei, moralinei ar socialinei raidai. Taip pat nepilnamečiams draudžiama dirbti darbus, kai jie bet kuriame procese susiję su alkoholiu (užsakymo priėmimas, pateikimas).