Vilniaus miesto šilumos ir elektros energijos gamybos, šilumos ir karšto vandens tiekimo bei nepriklausomo elektros energijos tiekimo veiklą vykdančios VŠT normalizuotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (normalizuota EBITDA) siekė -14,5 mln. eurų, t. y. sumažėjo 30,3 mln. eurų, arba 192 proc., lyginant su 2020 m. normalizuotos EBITDA rezultatu (15,7 mln. eurų).
„Koreliacija tarp augančių pajamų ir didėjančio nuostolio yra aiškus ženklas, kad kažkas negerai kainodaros sistemoje. Turint galvoje, kad VŠT veikia griežtai reguliuojamoje rinkoje, akivaizdu, kad problema platesnė ir apima visą reguliavimo mechanizmą.
Žinoma, kad tokius rezultatus didele dalimi lėmė beprecedentis gamtinių dujų kainos augimas metų pabaigoje, tačiau to trumpo laikotarpio problemos parodė, kad rinkoje nebuvo jokios staigių pokyčių amortizavimo sistemos, o reguliavimo bazė neleido lanksčiai keisti dujų pirkimo sąlygų ir būdų“, – pažymėjo VŠT valdybos pirmininkas Adomas Bužinskas.
Nuostolinga bendrovės veikla lėmė, kad 29,3 proc. punktais sumažėjo ir nuosavo kapitalo grąža (ROE), kuri 2021 m. siekė -22,4 proc., o 2020 m. buvo 6,8 proc. VŠT duomenimis, bendrovės finansiniai įsipareigojimai per metus padidėjo 588,6 proc. ir metų pabaigoje sudarė 42,6 mln. eurų.
„Finansinių įsipareigojimų šuolį lėmė apyvartinių lėšų stygiaus krizė, kurią VŠT išgyveno metų pabaigoje.
Galiojantis reguliavimo mechanizmas lemia, kad kuro, naudojamo šilumos gamybai, kainų pokyčiai ne iš karto įskaičiuojami į klientams parduodamos šilumos energijos kainą – remiantis Šilumos kainų nustatymo metodikos nuostatomis, bendrovė už kurą tiekėjams sumoka iš karto, patirtas sąnaudas į šilumos kainą įtraukia tik po dviejų mėnesių, o mokėjimus iš klientų gauna dar beveik po mėnesio.
2021 m. pabaigoje staigiai šokus dujų kainoms, bendrovei teko skubiai skolintis, norint padengti atsivėrusią apyvartinių lėšų duobę. Nustatytas reguliavimas lėmė, kad 2021–2022 m. šildymo sezono pradžioje bendrovės patiriamos sąnaudos ženkliai viršijo pajamas, todėl paskutiniais praėjusių metų mėnesiais buvo sugeneruotas nuostolis“, – paaiškino VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas.
2021 m. VŠT sąnaudos gamybai sudarė 149,1 mln. eurų, t. y. 80,7 mln. eurų arba 118 proc. daugiau nei 2020 m. (68,4 mln. eurų). Daugiausia sąnaudų augimą lėmė didesnės gamtinių dujų įsigijimo sąnaudos, nurodoma VŠT pranešime.
Yra kelios tai lėmusios priežastys: išaugusios gamtinių dujų kainos, dėl šaltesnio oro atsiradusi didesnė šilumos energijos paklausa šildymo sezono metu, nepakankama šilumos energijos pasiūla šilumos aukcionuose bei išaugusi gamtinių dujų dalis šilumos gamyboje.
Tai savo ruožtu 35 proc. išaugino apyvartinių taršos leidimų (ATL), naudojamų atsiskaitymui už CO2 emisiją, poreikį. Tuo pat metu atviroje rinkoje parduodamų ATL kaina, palyginti su 2020 m., buvo net 2,5 karto didesnė.
2021 m. į Vilniaus šilumos tiekimo tinklą patiekta 3 172 GWh šilumos energijos, t. y. 500 GWh arba 19 proc. daugiau nei 2020 m. (2 672 GWh). Iš visos Vilniaus miestui patiektos šilumos 56 proc. sudarė šilumos energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, t. y. 5 proc. punktais mažiau nei 2020 m. (61 proc.) dėl išaugusio tinklo poreikio, kurį dengė VŠT dujiniais katilais pagaminta šilumos energija.
VŠT gamybos objektuose pagaminta 1 816 GWh šilumos energijos – 276 GWh arba 18 proc. daugiau nei 2020 m. (1 539 GWh). Iš nepriklausomų šilumos gamintojų įsigytos šilumos kiekis sudarė 1 357 GWh, t. y. 224 GWh arba 20 proc. daugiau nei 2020 m. (1 133 GWh).
Pernai Vilniaus miestui patiekto karšto vandens kiekis siekė 5 231 tūkst. kub. m, t. y. 177 tūkst. kub. m arba 3 proc. mažiau nei 2020 m. (5 408 tūkst. kub. m), o VŠT pagamintos elektros energijos kiekis – 143 GWh, t. y. 9,7 GWh arba 6 proc. mažiau nei 2020 m. (154 GWh). 71 proc. visos pagamintos elektros energijos bendrovė pagamino iš atsinaujinančių išteklių. Lyginant su 2020 m., tokios energijos pagaminta 4 proc. punktais mažiau.
Pernai išaugusias bendrovės pajamas lėmė didesnis šilumos poreikis bei aukštesnė šilumos kaina, teigiama VŠT pranešime. 2021 m. vidutinė svertinė šilumos kaina su PVM buvo 5,48 ct/kWh, t. y. 1,36 ct/kWh arba 33 proc. didesnė nei 2020 m. (4,11 ct/kWh).
Pagrindinė šilumos kainų augimo priežastis buvo didėjanti kintama kainos dalis dėl augančių gamtinių dujų ir biokuro kainų bei dėl kuro kainų augimo didėjanti šilumos įsigijimo kaina iš nepriklausomų šilumos gamintojų.
Tuo tarpu Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skelbiamais duomenimis, 2021 m. Vilniaus miesto šilumos kainos pastovioji dalis, kurią sudaro administraciniai kaštai ir investicijų grąža, vartotojams buvo pati mažiausia tarp visų Lietuvos miestų ir siekė vos 0,94 ct/kWh.
