Klaipėdos jūrų uosto direkcija ir „Klasco“ pirmadienį pasirašė sutartį, pagal kurią direkcija Smeltės pusiasalyje – buvusios tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje – rekonstruos apie 20 hektarų krantinių, o „Klasco“ įsigys specialios krovos technikos.
„Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas sako, kad pagal Vyriausybės planą jėgainių krovai turi būti pasiruošta 2026 metų pirmąjį ketvirtį, tačiau bendrovė tai gali padaryti greičiau.
„Kadangi čia bus Lietuvai svarbus projektas, tai mes vis dėlto ryžomės imtis tos veiklos: vėjo jėgainių iškrovos, surinkimo ir atidavimo į jūrą. Tai prioritetinis projektas. Jeigu viskas vyks pagal planą ir trukdžių nebus, nes tai specializuotos medžiagos substruktūros kūrimui ir krantinių tvarkymui – tai viskas įmanoma“, – BNS teigė V.Štumbergas.
Anot jo, numatomi darbai bus labai sudėtingi, nes reikės krauti didelių gabaritų krovinius, juos sandėliuoti ir specialiais laivais gabenti į statybų vietą.
„Statybos jūroje yra sudėtingas projektas: reikės iškrauti didžiagabaričius krovinius, juos tinkamai sandėliuoti, o surinktas vėjo jėgaines transportuoti specialiais laivais į jūrą, kur jos bus statomos. Manome, kad didžioji dalis tokių krovimo darbų galėtų būti atlikta Klaipėdos uoste“, – pranešime sakė V.Štumbergas,
Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad uosto investicijos į šią infrastruktūrą gali siekti apie 27 mln. eurų.
„Vyriausybės sprendimas uosto direkcijos vidutinę metinę kapitalo grąžą iš investicijų į vėjo energetikai skirtą infrastruktūrą sumažinti iki 2 procentų leidžia įgyvendinti šią investiciją, neužkraunant didelės naštos būsimiems vėjo jėgainių vystytojams“, – pranešime teigė A.Latakas.
V.Štumbergo teigimu, „Klasco“ investicijos gali būti net didesnės nei uosto, tačiau jis nenorėjo įvardyti bent apytikrės sumos – ją prognozuoti yra pernelyg sudėtinga dėl augančių kainų.
„Reikės labai daug investicijų, gal net daugiau nei uosto direkcijai. Turi būti sukurta specializuota substruktūra, krovos technika, surinkimo technika. Šiandien sumos nenoriu įvardinti, kadangi tas kainos pokytis yra labai ženklus, jeigu pasižiūrėsime, kiek brangsta statybos darbai ir medžiagų kainos, sudėtinga dabar jas įvertinti“, – BNS sakė „Klasco“ vadovas.
Pasak jo, šioje teritorijoje dabar kraunami generaliniai kroviniai – dalį jų „Klasco“ teks iškelti į šiaurinę uosto dalį, arčiau Klaipėdos centro.
„Dalį krovinių, tokių kaip statybinės medžiagos ar mediena, skalda, jiems ten automatiškai vietos nebeliks, tas produktas persikels į šiaurinę dalį“, – teigė V.Štumbergas.
„Klasco“ vadovo teigimu, bendrovė krovos ir jėgainių surinkimo darbus planuoja atlikti pati, be subrangovų, be to, neatmetama, kad kita „Achemos grupės“ įmonė „Klaipėdos laivų remontas“ gali dalyvauti ir pamatinės jėgainių dalies gamybos procese.
„Krovos darbai ir dalyvavimas surinkimo procese – iš principo galime mes viską patys susitvarkyti, bet jeigu dar bus gamyba, kaip gali įvykti, bus pamatinės dalies gamyba jūrinėje pusėje, tai mes, kaip krovos kompanija, negalėsime. Bet „Achemos grupė“ turi tam potencialą su savo laivų remonto įmone, jeigu reikės, tai galima imtis ir šios veiklos“, – teigė V.Štumbergas.
Pasak direkcijos komunikacijos atstovės Nijolės Dvarionaitės-Milkintienės, „Klasco“ vienintelė pateikė paraišką dalyvauti projekte.
„Uosto naudotojai buvo kviečiami teikti paraiškas, tačiau paraišką pateikė tik viena įmonė, su kuria ir pasirašyta sutartis“, – BNS atsiųstame atsakyme teigė ji.
Uosto direkcijos teigimu, ateityje gali būti pasirašytos panašios sutartys ir su kitomis bendrovėmis, jeigu jos pateiktų paraiškas ir prisiimtų įsipareigojimus.
„Neatmestina, kad gali būti pasirašoma ir daugiau sutarčių. Pagal galiojančią tvarką, jei kitos įmonės pateiktų paraiškas ir prisiimtų įsipareigojimus dėl investicijų grąžos, taip pat numatytų tinkamas tai veiklai vietas, sutartys galėtų būti sudarytos“, – BNS sakė N.Dvarionaitė-Milkintienė.
Energetikos ministerija pirmą vėjo parko Baltijos jūroje aukcioną numato surengti 2023-iaisiais, o laimėtoją atrinkti 2024 metų pradžioje. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030-uosius, jo galia sieks 700 megavatų (MW).
Skaičiuojama, kad jūrinis vėjo parkas pagamins iki 3 TWh elektros – tai patenkintų iki ketvirtadalio Lietuvos poreikio. Projektas taip pat sukurtų per 1,3 tūkst. darbo vietų. Lietuva jūroje kol kas neturi vėjo parkų.
