Viena pagrindinių priemonių šiam tikslui įgyvendinti – gamykloje Utenoje įkurta viena didžiausių Lietuvoje saulės jėgainių. Ši jėgainė per metus patenkina apie 15 proc. gamyklos elektros poreikio, o šiltuoju ir saulėtu sezonu – apie penktadalį. Darykla taip pat pakeitė senus šaldytuvus į energiją taupančius šaldymo įrenginius, planuose – energijos gamyba iš biomasės atliekų.
Kaip pasakoja „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas Rolandas Viršilas, tvarumas, empatija aplinkai, žemės gėrybių taupymas bei sąmoningumas yra giliai įsišaknijęs komandos DNR.
Jo teigimu, kol vienos įmonės užsiima skambių pažadų kūrimu, jo vadovaujamoje darykloje pokyčiai vyksta jau ne vienus metus – tobulinami gamybos procesai, kurių metu mažėja plastiko poreikis, vanduo išvalomas ir dar sykį naudojamas, o energija, reikalinga visiems įrenginiams, gaunama tik žaliaisiais metodais.
„Komandoje akcentuojame, kad žemės ištekliai yra itin jautrūs ir reikalauja rūpesčio. Todėl inicijavome metinius taupymo tikslus, energinių rodiklių aptarimus, reguliarų vidinį auditą bei kitokias priemones.
Net sunku viską išvardyti, ko konkrečiai ėmėmės mažindami CO2 pėdsaką, – įsirengėme saulės elektrinę, atnaujinome šaldymo įrangą, sėkmingai įdiegėme vandens pernaudojimo sistemą bei dar daug kitų smulkių patobulinimų, leidžiančių žaliavas taupyti dešimtimis tonų“, – rezultatais džiaugiasi generalinis direktorius R.Viršilas.
Energija – tik žalioji
Dar 2018 metais ant alaus daryklos stogo išdygo viena didžiausių saulės energijos jėgainių Lietuvoje – jos užimamas plotas siekia net 13 000 kv. metrų, o 3703 individualūs moduliai pagamina energijos, kuri tenkina maždaug 15–20 proc. gamyklos poreikių.
„Mūsų gamybos procesas ganėtinai priklausomas nuo sezoniškumo – nors gamyba žiemą nesustoja, vasarą pajėgumai stipriai išauga, atitinkamai didėja ir elektros energijos poreikis. Reikšmingą jos dalį pasigaminame iš saulės – puikiomis vasariškomis dienomis saulės baterijos mums užtikrina 20 ar net truputėlį daugiau procentų energijos poreikio“, – sako R.Viršilas.
Kasmet su turimomis saulės baterijomis darykla planuoja sutaupyti ne mažiau kaip 950 MWh elektros energijos.
Ši moderni saulės elektrinė, kaip pabrėžia įmonės vadovas, yra itin didelis ir svarbus projektas, kuriuo komanda itin didžiuojasi.
O likusį poreikį kompensuoja sertifikuota žalioji vėjo bei hidroenergija kartu su miesto šilumos tinklų energija, gaunama iš biokuro.
„Daug elektros įsigyjame iš kaimyninės Latvijos – jų turimos hidroelektrinės mums užtikrina vieną paprasčiausių būdų gauti energiją iš atsinaujinančių šaltinių.
Taip pat perkame vėjo jėgainių pagamintą energiją bei dalį iš miesto šilumos tinklų, kuri gaunama biokuro pagrindu. Tad viskas yra 100 proc. žalia“, – pasakoja įmonės vadovas.
Gramai virsta tonomis
R.Viršilo teigimu, dėl kruopštaus komandos darbo bei atsakingo požiūrio į gamtą gamyboje pavyko sulieknėti – nuo tam tikrų gaminių numetus vieną kitą gramą, metinis plastiko poreikio sumažėjimas skaičiuojamas dešimtimis tonų.
„0,5 l vandens butelio ruošinys anksčiau svėrė 17,5 g. Dabar naudojame 20 procentų lengvesnius – 14,5 g ruošinius“, – pasakoja R.Viršilas.
Pokytis gali pasirodyti nedidelis – vos 3 g, tačiau darykloje Utenoje vien į lengvesnius 0,5 l PET butelius išpilstoma tiek gėrimų, kad metinis plastiko poreikis sumažėja 1200 kg.
Tačiau labiausiai plastiko poreikį nukarpė pakavimo pertvarka. Pradėjus naudoti inovatyvią, tampresnę bei tvirtumo neprarandančią pakavimo plėvelę plastiko metinės sąnaudos sumažėjo dar 2500 kg. Dar ryškesnį pokytį atnešė pakeista gėrimų pakuočių tvirtinimo plėvelė, kuri metinį daryklos plastiko poreikį sumažino papildomais 10 tonų plastiko.
Tačiau didžiausią plastiko taupymą planuojama pasiekti nuo metų pradžios naudojant 100 proc. perdirbto plastiko butelius. Ši inovacija vien šiais metais įmonėje sutaupys 477 tonas plastiko.
Planuoja sugauti angliarūgštę
Anot įmonės vadovo, mažindama priklausomybę nuo plastiko darykla tiesiogiai prisideda prie aplinkos taršos mažinimo. Tačiau R.Viršilas į procesus kviečia pažvelgti dar giliau, mat ne mažiau svarbus ir plika akimi nematomas poveikis – gamyboje susidarančios anglies dvideginio emisijos.
„Alui fermentuojantis gaminasi ne tik alkoholis, bet ir angliarūgštė. Dalis jos lieka aluje, kitkas patenka į aplinką. Šią išsiskiriančią angliarūgštę planuojame surinkti ir naudoti gamindami gazuotą mineralinį vandenį ir kitus produktus“, – teigia R.Viršilas.
Iki šiol anglies dvideginis yra išleidžiamas į aplinką, ir dar tenka jo papildomai pirkti. Susigrąžinus natūraliai darykloje susidarančią angliarūgštę bus padengtas visas daryklos anglies dvideginio poreikis, o tai Utenos daryklos CO2 pėdsaką sumažins 2500 t per metus.
Europos Komisijos duomenimis, tiek CO2 per metus tenka 532 Lietuvos gyventojams.
Tad vien angliarūgštės sugrąžinimo sistema kompensuos visų „Švyturio-Utenos alaus“ daryklos darbuotojų anglies dioksido pėdsaką.
