– Ar vyksta kokie turistai į Ukrainą?
– Ne, turistai nevyksta: organizuotų kelionių nėra, niekas neorganizuoja ir niekas turistų neveža. Kiek žinau, tokių vietų Ukrainoje nėra. Nors visoje Ukrainoje karas nevyksta, bet yra apšaudymo raketomis pavojus, tai dėl to niekas nenori apsiimti organizatorių atsakomybės ir vežti turistų.
Tuo labiau, kad negalioja turistiniai draudimai, vykstant į valstybes karo metu. Bet savarankiškai vykstančių žmonių yra. Net kai buvo intensyvūs karo veiksmai, buvo tokių vadinamųjų karo turistų, kurie važiuodavo pasižiūrėti, bet dabar, matyt, jų bus daugiau.
– Turite omenyje daugiau artėjant vasarai ar dėl to, kad kautynės nusikėlė į kitas vietas?
– Ir dėl to, kad prasideda turizmo sezonas, ir dėl to, kad dabar pagrindiniai mūšiai vyksta Rytuose, Pietuose. Į Kijevą netgi grįžo didžioji dalis gyventojų.
– Kokiomis sąlygomis galima į Ukrainą atvykti kaip turistui? Kaip keliauti saugiausia?
– Kol kas Ukrainos oro erdvė yra uždaryta, lėktuvai neskraido ir taip neįmanoma nuvykti, bet, kiek žinau, važinėja autobusai. Reguliarūs, žinoma, nevažinėja, bet važinėja tie, kurie veža ukrainiečius, norinčius išvykti. Paprasčiausiai turbūt būtų su automobiliu: sėsk ir važiuok.
– Eilė įvažiuojant turbūt nemaža?
– Taip, kaip tik šiuo metu dabar ir važiuojam per Lenkiją. Eilės buvo labai didelės tada, kai jie padarė mašinų įvežimą be muitų, nes dėl karo daug žmonių neteko savo automobilių, tai laikinai buvo padaryta, kad jie galėtų atstatyti savo autoparką.
Tie visi mašinų vežiotojai buvo labai užkimšę visą sieną, ten eilės buvo nuo 3 iki 5 parų. Dabar jie truputėlį pakoregavo įstatymą, tai mašinas leidžia tik per tris punktus, kad visų neužkimštų ir kad galėtų važiuoti humanitarinė pagalba. Dabar gal ir turistiniais tikslais pavyktų įvažiuot.
– Jūs pats daug sutikote tokių turistų, kurie keliautų tokiu laiku?
– Realiai Ukrainoje sutikęs nebuvau, tik esu matęs, kad žmonės feisbuke kelia sudaužytos technikos, sugriautų namų nuotraukas, bet jie jau neveža humanitarinės pagalbos. Bet tokių labai nedaug. Ir lietuvių matęs, ir iš Didžiosios Britanijos atvažiavusių, ir danų, ir vokiečių.
– O jūs pats kokią planuojate vasarą? Ar planuojate vykdyti turistines keliones?
– Kol kas ne, neplanuoju. Kaip tik prieš keletą dienų bendravau su Černobylio zonos administracijos atstovais, tai sakė, kad šią vasarą tikrai nereikia panuoti turistinių kelionių. Dar nėra pilnai atstatyta radiacinė monotoringo sistema. Bet kita didelė problema ta, kad Černobylio zona užminuota, yra palikta daug sprogmenų, minų, vadinamųjų krosteškių, kur tiesiog prie medžio ir granatos pririša virvelę. Tiesiog rusai išeidami iš Černobylio zonos nori kuo daugiau pakenkti.
Kadangi Černobylio zona nėra prioritetas išminuoti, tai greičiausiai, kad per šią vasarą dar nespės to padaryti. Kol važiavome, kaip tik bendravau su Černobylio zonos ugniagesiais, kurie sakė, kad vėl dega Černobylio zona. Gegužės 23 d. išvažiavo gesinti keturių židinių. Pirmiausia važiuoja kariuomenė, išminuoja, o tada prie gaisravietės gali privažiuoti ugniagesiai.
Nežinau, kaip seksis išminuotojams ir kiek teritorijų atidarys, bet nesinori tikėti, kad šiai vasarai bus. Žmonės domisi, o yra norinčių važiuoti ir tokiomis sąlygomis. Yra norinčių netgi eiti nelegaliai pėsčiomis pasižiūrėti į Černobylio zoną, bet nėra vedlių, kurie sutiktų eiti tokiomis sąlygomis.
Aš irgi kalbėjau su keletu žmonių, tai, pirmas dalykas, visi bijo dėl sprogmenų, o kitas dalykas – šią zoną prižiūri ginkluotosios pajėgos ir sakė, kad jei kažkas vaikščios be leidimo, tai pirmiausia šaus kaip į diversantus, bandančius pereiti sieną iš Baltarusijos pusės, o tada jau žiūrės, ką pašovė. Kol kas tai per daug pavojinga.
– Kaip jums sekasi dirbti dabartinį pagrindinį darbą, kelionėse pirmyn, atgal iš Lietuvos į Ukrainą. Kiek dažnai taip važiuojate?
– Aš pats konvojumi važiuoju vidutiniškai kas antrą, kas trečią savaitę, mūsų kita grupės dalis ir tokiu dažnumu važiuoja. Vienas iš mūsų organizacijos konvojumi išvažiuoja kas savaitę. Dabar jau yra pakankamai ramu ir saugu, palyginti su tuo, kas buvo karo pradžioje.
Karo metu mes važiavome į Kijevą, kai jis buvo puolamas, tai ten buvo tikrai pavojinga: virš galvos man yra skraidžiusos raketos ir miegoti neleido, netoli girdėdavome šūvius, už kilometro būdavo artilerijos sprogimai, o visi žmonės jau buvo evakuoti.
Dabar jau grįžtame į Kijevą: mieste žmonių daug, spūstys būna – ten gyvenimas verda ir visai saugu, kalbant apie Lvovo pusę. Dabar viskas nusistūmė labiau į Pietus ir Rytus, ten yra karštos zonos.
– Bet reikia galvoti apie tai, kad Lvovo, Kijevo ar kitų miestų aplankymas į naudą pačiai Ukrainai, nes prisideda prie pajamų?
– Taip, be abejo. Dėl to valstybiniu lygiu, net karui nepasibaigus, jau yra skatinamas turizmas: valstybinė agentūra dalijasi visomis rekomendacijomis. Dėl karo Ukrainos ekonomika susitraukė 45 proc. Tai įsivaizduokit, kad 45 proc. žmonių lieka be darbo.
Bet kokios pajamos į šalies biudžetą yra labai reikalingos ir vertinamos. Dėl to taip ir skatina turizmą, stengsis sudaryti minimaliai biurokratinių kliūčių. Kijeve viešbučiai, restoranai veikia, žmonės sostinėje ir Lvove gali būti laisvai. Lvove jau nuo pat karo pradžios niekas ypatingai nesikeitė, nesijautė, kad karas, tik reikėdavo pravažiuoti „blokpostus“, naktį būdavo komendanto valanda, o šiaip pats miestas gyvas.
– Skaičiau, kad Valstybinės agentūros nuorodoje parašyta, kad vienas saugiausių būdų yra važinėti traukiniais.
– Taip. Vėlgi dėl saugumo sunku pasakyti. Žiūrint, kur važiuoji. Automobiliu irgi pakankamai saugu, bet jie labiau skatina naudotis jų geležinkelių sistema. Vis tik visuomeninis transportas skatinamas visose valstybėse, tai, manau, jog čia yra iš tos pozicijos, kad žmonės nevažiuotų su savo automobiliais, nedarytų spūsčių. Dabar yra didelės problemos ir su degalais.
Kai atvažiuojam, kiekvienam mikroautobusiuke vežamės po šimtą litrų dyzelino, prie Lenkijos sienos irgi užsipilame pilnus bakus. Praėjusias dvi savaites buvo labai sunku, dabar jau atsiranda, bet jis baisiai brangus – litras būna apie 80 grivinų. Dabar už eurą duoda 36 grivinas, tai galima susiskaičiuoti, kad degalų kainos didesnės nei Lietuvoje.
– Ir gal jį riboja, negali įsipilti, kiek nori?
– Yra degalinės, kur degalai kainuoja 60 (Ukrainos) grivinų už litrą, tai ten yra ribojama, o kur už 80 grivinų – parduoda be ribojimų. Jei nori brangiai mokėti, tai galima pilti, kiek nori.
