Takoskyra ryškesnė Lietuvos regionuose bei kaimo vietovėse, kur gyventojai pripažįsta stokojantys finansinio raštingumo įgūdžių. Tačiau kaip žinoti, ar turimos finansų žinios pakankamos teisingam pinigų suvaldymui ir ar tikrai skolinimasis byloja, jog negebate planuoti savo finansų?
Asmeninį finansų valdymą vertina geriau nei likusios visuomenės dalies: koją kiša kompetencijų stygius
Neseniai „General Financing banko“ užsakymu „Spinter tyrimai“ atliktas šalies gyventojų nuomonės tyrimas dėl vartojimo paskolų bei asmeninių finansų valdymo išryškino, jog savo įgūdžius valdant asmeninius finansus lietuviai vertina gana neblogai.
Tyrimo duomenimis, beveik pusė (49 proc.) apklaustųjų mano, jog bendras lietuvių finansinis raštingumas yra vidutinis – kad žinios šiuo klausimu prastos pasisako trečdalis (33 proc.) respondentų. Vertindami asmeninį finansų valdymą, 48 proc. apklaustųjų jį apibūdina kaip vidutinišką, o trečdalis įsitikinę, kad jų raštingumas geras.
Įdomu tai, kad teigiamai ir gerai gyventojų finansinį raštingumą dažniau vertina vyrai. Taip pat į šią kategoriją patenka 26–45 m. amžiaus respondentai bei aukštojo išsimokslinimo apklaustieji.
Vertindamas tokius tyrimo rodiklius, sociologas, „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas sako, jog tendencija, kai tautiečiai savo asmeninį finansinį raštingumą vertina pozityviau nei kitų piliečių, nesikeičia jau eilę metų.
„Tai gana natūralus, bendražmogiškas dėsnis – jį stebime ne vienerius metus. Tačiau aš atkreipčiau dėmesį į respondentų segmentą, kuris finansinį raštingumą vertina vidutiniškai ir prastai. Nors tyrimas rodo, kad šiai kategorijai dažniau priklauso rajonų ir atokesnių vietovių gyventojai, kalta ne vien socialinė atskirtis. Prie tokio rodiklio neabejotinai prisideda ir nauji finansiniai įrankiai, kurie yra ne visuomet lengvai įveikiami ir labiau išsimokslinusiai auditorijai. Turiu omenyje įvairias virtualias kriptovaliutas ar sutelktinio finansavimo opcijas. Šios galimybės atsirado sąlyginai neseniai ir tikrai ne visa Lietuvos visuomenė yra pakankamai joms imli“, – pastebi I.Zokas.
Jo teigimu, investavimas į finansinį raštingumą šalyje reikalingas ne tam, kad pastarasis didėtų, o tam, kad nemažėtų.
Vis dėlto, I.Zoko teigimu, gana lėtą finansinio raštingumo progresą lemia ir tai, kad vien finansinių žinių šiais laikais ugdyti nepakanka – būtinos naujojo amžiaus kompetencijos, pavyzdžiui, skaitmeninės žinios ir gebėjimas jas visapusiškai pritaikyti praktikoje.
Pokytį indikuoja ir pasikeitę vartotojų įpročiai
Tuo metu „General Financing banko“ Pardavimų departamento direktorius Skirmantas Ketvirtis, komentuodamas tyrimo rezultatus sako, kad labiausiai jį nustebino 16 proc. apklaustųjų, manančių, jog jų finansinis raštingumas yra prastas.
„Pirmiausia, tai rodo, jog žmonės mąsto kritiškai ir labai tikėtina, jog šiuo klausimu susiims bei stengsis savo žinias pagerinti. Nedidelį, bet reikšmingą pokytį asmeninių finansų valdyme matome jau pastaruosius kelerius metus. Jį indikuoja ir mūsų klientų profilis bei pasikeitęs požiūris į skolinimąsi. Pastarasis tampa vis labiau atsakingas.
Manau, kad nemaža dalimi prie to prisidėjo didesnės vertės pasiūlymai, eliminavę ne iki galo tikslius greitus sprendimus. Turiu omenyje greitas paskolas, kurių kainos didžiąją dalį sudarydavo įvairūs mokesčiai, o klientai matydavo nulines palūkanas. Jų kiekio sumažėjimas įrodo, jog gyventojų finansinis raštingumas kyla.
Palengva keičiasi paklausa, o rinka natūraliai daro viską, kad ją atlieptų“, – sako S.Ketvirtis, pridurdamas, jog pastaruoju metu vartotojai vis aktyviau domisi taupymu indėlių pagalba, refinansavimo ar lizingo paslaugomis, išstumiant greitąsias paskolas į praeitį.
Apgalvotas skolinimasis – tikro finansinio raštingumo ženklas
Kalbėdamas apie kriterijus, indikuojančius, jog asmuo yra finansiškai raštingas, „General Financing banko“ atstovas teigia, kad geriau nei visi finansiniai testai realybę atspindi asmeninių mėnesinių pajamų suvaldymas.
„Jei samdomą darbą dirbantis asmuo, gaunantis vidutines pajamas, likus savaitei iki būsimo atlyginimo turi pakankamai lėšų pragyvenimui, gali laikytis įprastos rutinos, veiklų ir neturi kardinaliai susimažinti poreikių, daryčiau prielaidą, jog jo finansinis raštingumas yra pakankamai geras. Kitaip tariant, tai rodo, jog vartotojas sugeba tinkamai laike paskirstyti savo resursus“, – paprastą formulę taiko S.Ketvirtis.
Norint pagerinti finansų valdymą, banko atstovas rekomenduoja susidaryti savo asmeninį ar šeimos ūkio biudžetą ir detaliai peržiūrėti, kur ir kaip yra paskirstomos pajamos. Toks sprendimas, anot jo, leidžia permąstyti, kur eikvoti verta mažiau, ko ir kada atsisakyti, o kam priešingai – skirti didesnę lėšų dalį ar, esant poreikiui, pasiskolinti papildomai.
S.Ketvirtis teigia, kad net ir gebant racionaliai paskirstyti asmeninius finansus, kartais tenka ieškoti papildomų finansinių galimybių.
„Gyvenime ne viskas vyksta pagal planą. Sakykime, uždirbate vidutines pajamas ir jūsų biudžetas gana atsakingai paskirstytas: juk mokate už transportą, maistą, auginate vaikus ir t. t. Staiga jums nuskyla priekinis dantis ir be implanto jau nė iš vietos. Tai maždaug 2 tūkst. ar net didesnė investicija, kuriai papildomų santaupų neturite arba jūsų santaupos „įdarbintos“. Tokiu atveju bankas gali pasiūlyti medlizingą, pateikti jums optimalų pasiūlymą. Jūs operatyviai susitvarkote sveikatos iššūkius ir toliau tęsiate įprastą gyvenimą, dirbdami ir beveik nemažindami mėnesinių pajamų“, – poreikį ieškoti papildomų finansinių galimybių apibūdina „General Financing banko“ atstovas.
„Kita klientų grupė gali būti ta, kuri, pirkdama išsimokėtinai, didina savo galimybes gauti aukštesnes pajamas artimiausioje ateityje. Pavyzdžiui, mokosi teikti grožio paslaugas, programuoti“, – papildo S.Ketvirtis.
Pasak jo, tokių gyvenimiškų istorijų nutinka ir daugiau, tad skolinimasis ar pirkimas išsimokėtinai gali tapti apgalvota išeitimi.
„Visi puikiai žinome, kad gauti stambią būsto paskolą yra ganėtinai sudėtinga, o jas turintys žmonės yra respektabilūs ir atsakingi. Analogiškai ir su mažesnėmis paskolomis – skolindami atsakingai, įvertiname kliento galimybę grąžinti paskolą. Akivaizdu, kad finansinis raštingumas būtinas ir vienu, ir kitu atveju. Džiugina tai, kad greitųjų kreditų karaliavimo laikai jau praeityje“, – šių dienų skolinimosi realybę apibūdina S.Ketvirtis.
