Ir „Novaturas“, ir „Tez Tour“ anksčiau skelbė, kad dėl karo sukelto aviacinių degalų kainų šoko yra priversti imti priemoką už pernai parduotus kelionių paketus. Be to, „Novaturas“, paisydamas analitikų iš Didžiosios Britanijos paakinimo, ketina sutekti dėmesį į kelionių pardavimą vien savame e.prekybos kanale.
Apskritai kelionių organizatoriai, kaip ir kitų sričių Lietuvos įmonės, skaitmenizaciją vertina kaip būtinybę. Jos ir dabar naudoja elektronines kelionių paieškos ir rezervavimo sistemas, valdo užsakymus, skleidžia reklamą. Tačiau iki šiol dar nė viena jų nebuvo užsimojusi atimti kąsnio iš kelionių agentūrų.
Pokyčiai – akivaizdūs
Lietuvoje jau sukurta inovatyvių priemonių, kurios padeda susisteminti turizmo verslui aktualius duomenis. Nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ įdiegė naują interaktyvų įrankį turizmo statistikai ir kitiems duomenims stebėti. Viliamasi, kad jis padės sėkmingesniam turizmo verslo virsmui.
Turizmo sektorius tapo patrauklus ir „fintech“ startuoliams. Lietuvoje įkurtas startuolis „Travel Union“ įgyvendino savo sumanymą – sukūrė finansų valdymo ir lojalumo ekosistemą. Tomas Navickas, vienas „Travel Union“ įkūrėjų ir bendrovės technologijų vadovas, yra sakęs, kad startuolio tikslas – sukurti tokią sistemą, kuri suvestų kelionių ir turizmo organizatorius su klientais be papildomų tarpininkų.
Savo ruožtu turizmo sektoriaus įmonės vis daugiau investuoja ir į skaitmeninę reklamą, ir į turinio rinkodarą. Pagal klientų srautus į lankomiausių elektroninių svetainių sąrašą pirmąjį ketvirtį pateko ir penkios turizmo įmonių svetainės: makalius.lt, novaturas.lt, teztour.lt, kelioniuakademija.lt, noriunoriunoriu.lt.
Paliks be duonos?
Turizmo sektorių Lietuvoje reguliuojančios Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos duomenimis, šalyje yra registruota 80 išvykstamojo turizmo kelionių organizatorių. Taip pat veikia 204 kelionių pardavimo agentūros, kuriose dirba apie 2 tūkst. darbuotojų. Iki pandemijos darbuotojų skaičius siekė 3,4 tūkst., šiuo metu jis kuklesnis.
Kelionių organizavimo bendrovė „Novaturas“ į savo interneto svetainę įkėlė finansinę šių metų pirmojo ketvirčio ataskaitą. Joje teigiama, kad pasauliniu mastu kylančios aviacinių degalų kainos pakoregavo bendrovės pelningumo rodiklius.
Pirmąjį 2022 m. ketvirtį bendrovė gavo 29,2 mln. eurų pajamų, aptarnavo 36,4 tūkst. keliautojų – daugiau nei atitinkamu laiku ikipandeminiais 2019-aisiais. Tačiau EBITDA – pelnas neatskaičius palūkanų, mokesčių ir amortizacijos, buvo neigiamas ir siekė 96 tūkst. eurų.
Šios bendrovės užsakymu Jungtinės Karalystės investicinių tyrimų bendrovė „Enlight Research“ atliko „Novaturo“ verslo tyrimą ir su juo supažindino investuotojus. Anot britų analitikų, įmonė turi sutelkti dėmesį į kelionių paketų pardavimą tik savame e.prekybos kanale, nes pernai toks pardavimas nesiekė net penktadalio kelionių paketų.
Šiuo metu daugumą „Novaturo“ pardavimų atlieka verslo partneriai – apie 400 kelionių agentūrų, kurioms mokamas 7–12 proc. dydžio komisinis mokestis. Anot analitikų, tai mažina įmonės pelningumą. Jei įmonė nebemokėtų komisinių ir pardavimą sutelktų į savo e.prekybos kanalą, pelnas padidėtų.
Tačiau tokia žinia pasėjo rinkoje nerimą. Būgštaujama, kad netekusios šių pajamų mažesnės agentūros gali nebeišlikti. Juolab kad dveji pandemijos metai šiuos verslo dalyvius ir taip smarkiai išretino.
Nuostolius išaugino karas
Pasak „Novaturo“ atstovės Dovilės Zapkutės, sėkmingai pradėjęs 2022 metus šis turizmo organizatorius susidūrė su naujais iššūkiais – Rusijos invazija Ukrainoje ir visame pasaulyje išaugusios naftos kainos padarė neigiamą įtaką visam turizmo sektoriui.
„Didžiąją dalį pirmojo ketvirčio kelionių buvome pardavę praėjusiais metais. Tai reiškia, kad jų savikaina dėl pabrangusių aviacinių degalų smarkiai padidėjo, ir tai padarė neigiamą įtaką pirmojo ketvirčio pelningumo rodikliams. Pirmomis karo dienomis naujų užsakymų skaičius krito maždaug per pusę, žmonės keliones pirko likus vos 2–3 savaitėms iki išvykimo. Ir tik nuo kovo pabaigos naujų užsakymų skaičius pamažu ėmė didėti ir grįžo prie įprasto naujų rezervacijų skaičiaus“, – apie verslo situaciją kalbėjo D.Zapkutė.
Paklausta, ar pagrįstas kelionių agentūrų nerimas, kad išplėtojus komercijos sritį jos bus pasmerktos žlugti – nebegaus savo komisinių už „Novaturo“ kelionių paketų pardavimą, D.Zapkutė atsakė, jog paslaugų skaitmenizavimas ir elektroninės komercijos sistemos tobulinimas tapo būtinybe.
„Siekiame ne tik to, kad keliautojams būtų paprasčiau įsigyti keliones internetu, bet ir tobuliname sistemas, kad ir kelionių pardavimo agentams būtų paprasčiau, greičiau ir patogiau atlikti rezervacijas“, – atsakė „Novaturo atstovė.
Pasak jos, šių metų pirmojo ketvirčio rezultatai rodo, kad 70 proc.
„Novaturo“ įmonių grupės pardavimų vyksta per kelionių agentūras. Praėjusiais metais šis procentas siekė 67, o ikipandeminiais 2019-aisiais – 72 proc.“, – aiškino D.Zapkutė.
Bus pasmerktos žlugti
Kelionių organizavimo bendrovės „Tez Tour“ atstovė Inga Aukštuolytė mano, kad konservatyvioje Lietuvos turizmo rinkoje būtų sudėtinga visus kelionių pardavimus nukreipti tik į elektroninius pardavimo kanalus.
„Viena, tai nėra patogu visiems klientams. Antra, skiriasi klientų poreikiai, įpročiai, interesai ir norai, todėl mes diferencijuojame pardavimo vietas – naudojame tiek skaitmeninius kanalus, tiek agentūras bei franšizes“, – sakė I.Aukštuolytė.
Anot Lietuvos turizmo asociacijos vykdomosios direktorės Mildos Plepytės-Rainienės, turizmo versle yra susiklosčiusi griežta struktūra. „Kelionių organizatoriai kuria kelionių paketus, kelionių agentūros juos parduoda. Ir jei iš šios sistemos būtų pašalintas vienas pardavimo kanalas – agentūros, sistema griūtų.
Kelionių agentūroms nebereikėtų tiek darbuotojų, kiek jų yra šiuo metu, – vėl, kaip per pandemiją, prasidėtų jų atleidimai. Sumažėtų ir agentūrų gaunamas uždarbis – komisiniai, nes dalis keliautojų kelionių paketus pirktų tiesiai iš organizatoriaus, o tai sužlugdytų kai kurias agentūras. Taigi kelionių pardavimo sutelkimas į vieną kanalą padarytų didelį neigiamą poveikį išvykstamojo turizmo sistemai“, – neabejojo M.Plepytė-Rainienė.
Pasak jos, prastai būtų ir klientams, nes pasitraukus dideliam organizatoriui konkurencija tarp likusių sumažėtų, todėl kelionių paketai pabrangtų.
Suabejojo nauda
Pasak Nacionalinės turizmo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, dar prieš pandemiją turizmo sektorius buvo viena labiausiai skaitmenizuotų verslo šakų. Nepaisant to, pandemija tik dar daugiau klientų nukreipė į kelionių agentūras.
„Tiesiogiai internete nesunku rezervuoti kambarį viešbutyje, bet neįmanoma sužinoti, ar jis tikrai tinkamas kelionę perkančio žmogaus šeimai. Neįmanoma gauti patarimo ir sužinoti klientų atsiliepimų arba, tarkim, palyginti poilsio Albanijoje ir Kroatijoje skirtumų. O būtent to dažniausiai agentūrose ir klausinėja klientai“, – sakė Ž.Gavelienė.
Lietuvoje prieš krizę užsakomuosius skrydžius organizavo šešios bendrovės, o iš viso kelionių organizatorių yra apie 80. Tad jei „Novaturas“ ir sutelktų dėmesį tik į elektroninę prekybą, kelionių agentūros neliks be duonos.
„JAV tai jau buvo maždaug prieš dešimtmetį, kai didieji turizmo paslaugų teikėjai – skrydžių bendrovės ir kruizų organizatoriai – sumanė apeiti kelionių agentūras. Ir, užuot sutaupiusios, jos prarado daug klientų, nes deramai neprižiūrimas pardavimo kanalas nustoja veikti.
Maždaug prieš šešerius metus Lenkijoje vienas kelionių organizatorių taip pat nusprendė atsisakyti kelionių agentūrų pagalbos. Pabandė ir įsmuko į gilią krizę, o po poros metų grįžo pas kelionių agentūras su dar didesniais komisiniais“, – kalbėjo Ž.Gavelienė.
Ji suabejojo, kad analitikų pasiūlytas sprendimas ir „Novaturui“ duos ilgalaikės naudos, juolab kad šis kelionių organizatorius nėra išskirtinis rinkoje. „Būtų solidžiau, jei konsultantai būtų patarę paskatinti verslo partnerius, nes būtent kelionių agentai nusprendžia, kokio organizatoriaus kelionę parduoti. Taigi kiti kelionių organizatoriai, tikėtina, netruks pasinaudoti situacija.
Manau, kad pirmiausia šiam kelionių organizatoriui būtų pravartu sutvarkyti savo platinimo virtuvę – atsakyti už parduodamų produktų kokybę ir skirti deramą dėmesį bendradarbiavimui“, – paakino pašnekovė.
Britai perka kitaip
„Turime bendradarbiavimo su Vokietija ir Lenkija patirties. Jos turi e.sistemas, į kurias kelionių organizatoriai įkelia savo pasiūlymus. Tai patogi paieška ir kelionių agentūroms, ir klientams. Bet būtent šiam veiksmui „Novaturas“ priešinosi, o kelionių agentūroms tai apsunkindavo darbą, nes jos kiekvieno viešbučio turėjo ieškoti keliose operacinėse sistemose vien tam, kad galėtų palyginti kainas“, – tvirtino kelionių agentūros „Superkeliones.lt“ vadovas Udrius Armalis.
Jis patikino – nė vienam kelionių organizatoriui nei Baltijos, nei Vakarų Europos šalyse dar nepasisekė visų pardavimų sukelti į skaitmeninę sistemą. O tokių bandymų atsiriboti nuo kelionių agentūrų būta ir Lietuvoje – tai darę operatoriai žlugo.
„Viena, Lietuvos rinka maža, o „Novaturas“ neturi išskirtinių produktų. Jis siūlo tuos pačius populiariausius viešbučius kaip ir kiti kelionių organizatoriai, todėl reikia įrankio – reikia kelionių agento, kuris padėtų klientui surasti jam priimtiniausią kainą.
Manau, kad tik į savo e.prekybą susitelkęs operatorius ims grimzti tame pačiame liūne, į kurį nori įstumti agentūras. Žmogiškasis veiksnys parduodant keliones Lietuvoje būtinas, nes klientams reikia patarimų“, – teigė U.Armalis.
Pasak jo, kiekviena rinka turi savo specifiką – žmonių mentalitetas juk skiriasi. Pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje kone visi klientai tiesiogiai (e.būdu) perka keliones iš kelionių organizatorių. Tuo metu Vokietijoje, priešingai, net 70 proc. kelionių parduoda agentūros.
„Mūsų įmonė turi filialą Vokietijoje, tad žinau ir tai, kad net jauni žmonės, atėję į agentūrą, paprašo kelionės į Stambulą. Jie užsidirba pinigų ir nenori sukti galvos ieškodami kelionių.
Manau, kad dabar, kai daug lietuvių pradėjo keliauti, išliks ir žmogiškas kelionių paketų pardavimas, ir skaitmeninis prekybos būdas taip pat“, – svarstė pašnekovas.
