„Labai svarbu efektyvinti veiklą ir siekti, kad kuo mažiau žmonių patirtų darbo vietos praradimą dėl šių iššūkių“, – lankydamasis Kauno intermodalinio terminalo karinės technikos krovos aikštelėje žurnalistams teigė G.Nausėda.
Šalies vadovas aiškina, kad kitos valstybės, skirtingai negu Lietuva, didžiąją pajamų dalį uždirba iš keleivių, o ne krovinių gabenimo transporto.
„Pajamų struktūra, kurią šiuo metu turi „Lietuvos geležinkeliai“ yra šiek tiek apversta aukštyn kojomis. Kitų valstybių patirtis rodo, kad didžioji pajamų dalis yra uždirbama iš keleivių gabenimo transporto, tuo tarpu prekių transportas, krovininis gabenimo būdas taip pat yra pajamų šaltinis, tačiau jis generuoja mažesnes pajamas“, – sakė G.Nausėda.
„Lietuvoje yra atvirkščiai, štai kodėl dabar mes matome tam tikrus iššūkius, susijusius būtent su dalies krovinių netekimu“, – pridūrė jis.
Prezidentas taip pat išskyrė „Rail Baltica“ projekto svarbą, tikėdamasis, kad ateityje projekto sudėtyje atsiras ne tik vėžė, jungianti Kauną ir Vilnių, bet ir Kauną, ir Klaipėdą.
„Galvoju, kad tokios vėžės aktualumas, ypač dabar, kai kalbame apie galimą maisto produktų, grūdų, krovinio perėmimą ir gabenimą per Baltijos valstybių uostus, yra gerokai padidėjęs“, – tvirtino šalies vadovas.
„Turime išnaudoti šią aplinkybę tam, kad įgyvendintume ne tik tą Šiaurės–Pietų jungtį, bet ir Rytų–Vakarų jungtį, nes tai gerokai pagerintų geležinkelio transporto infrastruktūrą“, – pridėjo jis.
ELTA primena, kad prezidentas G.Nausėda penktadienį vyko traukiniu į Palemoną, kur šalia Kauno intermodalinio terminalo esančioje krovos aikštelėje stebėjo JAV 1–66 rotacinio bataliono karinės technikos atvykimą į Lietuvą bei nukrovimą.
Šalies vadovas Palemone su Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu aptarė Lietuvos geležinkelių infrastruktūros vaidmenį užtikrinant karinį mobilumą ir pasiruošimą šalies gynybai, taip pat oro, jūrų, kelių ir geležinkelio infrastruktūros elementus, reikalingus NATO pajėgų atvykimui ir perdislokavimui.
