Dabar situacija pasikeitė – lietuviai darbų saugos moko iš trečiųjų šalių į Lietuvą padirbėti atvykdavusius užsieniečius, dažniausiai – ukrainiečius. Tai – gera tendencija, tačiau darbas nei statybose, nei kitokios veiklos sektoriuose nėra toks saugus, kaip norėtųsi.
Žuvo trise
Liepą bus metinės, kai liepą Šakių rajone, Kubilių žemės ūkio bendrovės Panykių fermoje įvyko tragedija, kurios metu žuvo trys jos darbuotojai.
Mirtis juos ištiko fermos teritorijoje remontuojant siurblį srutų ištraukimo rezervuare. Trys žmonės jame ėmėsi darbo nenujausdami, kad ten jų tyko pavojus – kad jame yra sveikatai bei gyvybei pavojingų metano dujų.
Vėliau, kai Valstybinė darbo inspekcija (VDI) lyg mozaiką sudėliojo nelaimės aplinkybes, išsiaiškinusi, kad pagrindinė jos priežastis – netinkamai organizuotas darbas ir neįvertinta rizika, kad dirbti uždarame rezervuare yra nesaugu.
VDI tyrėjams po šios nelaimės teko padaryti rūstoką išvadą, – nebuvo tragedijos prevencijos. Niekas nepasirūpino tuo, kad darbuotojai saugiai patektų į rezervuarą, ir, kilus nenumatytam pavojui, saugiai pasišalintų iš jo.
Patys rezervuare dirbę žmonės nesuvokė, kaip reikėtų suteikti pagalbą apsinuodijus dujomis. Jie neturėjo nieko, tik darbo įrankius – nei gelbėjimo priemonių, nei dujų detektoriaus, kuris leistų kontroliuoti darbo aplinką rezervuare, nei kvėpavimo takų apsaugos priemonių, nei kritimo iš aukščio apsaugos priemonių.
Svarbu neprarasti budrumo
Kiekviena nelaimė darbe prislegia ne tik sužalotų ar žuvusių darbuotojų artimuosius. Sunkiu savigraužos akmeniu jos užgula ir kolegas, ir darbdavius. Tačiau be daugybės reikalavimų, kuriuos privalo įvykdyti už saugumą atsakingi darbdaviai, yra ir elementari taisyklė: ir darbininkams nevalia prarasti budrumo.
VDI nelaimių darbe suvestinės, pateikiamos kas savaitę, yra skaudžios. Pavyzdžiui, jose rašoma apie nelaimę, kovo 30-ąją įvykusią Vilniuje, bendrovės „D. S.“ servise.
Tądien įmonės darbų vadovas bei automechanikas tikrino automobilio variklio skleidžiamą garsą: vienas jų stovėjo priešais automobilį, o kitas užvedė variklį. Automobilis pradėjo riedėti ir, prispaudęs darbuotoją prie sienos, sunkiai jį sužalojo.
Netrukus į VDI suvestines „įkrito“ dar viena žinia apie nelaimę Vilniuje. Balandžio 4-ąją vienos komunalinių paslaugų įmonės vairuotojas, vairuodamas šiukšliavežę atbuline eiga, nepastebėjo už automobilio einančio kolegos ir jį partrenkė. Darbuotojas mirė vietoje.
„Tai – eismo įvykis. Dar laukiame policijos tyrėjų informacijos – svarbu nepadaryti neteisingų žingsnių tiriant įvykį. Ją gavę vertinsime, ar tos komunalininkų įmonės darbuotojai buvo mokomi darbų saugos, ar yra supažindinti su jos reikalavimais“, – sakė šią bylą tiriantis VDI inspektorius Rolandas Liepuonius.
Anot jo, kol kas pokalbiai su šiukliavežės vairuotoju liudija, kad jis nepamatė, kaip vienas iš jo kolegų atsidūrė už mašinos. Mat jie dirbo trise: vairuotojas buvo kabinoje, kai kitas darbuotojas nuėjo paimti konteinerio. O trečias kažką, matyt, veikė prie šiukšliavežės.
Vien rekomendacijų nepakanka
Pasak R.Liepuonio, įvairiai veiklai – įvairiems darbams, su kuriais dažniausiai esti susijusios nelaimės, VDI yra parengusi darbų saugos rekomendacijas.
Jos skelbiamos viešai, bet to anaiptol neužtenka. Todėl VDI nuolat organizuoja įvairius kontaktinius bei nuotolinius darbų saugos mokymus, o įmonėms pakvietus, VDI specialistai vyksta į jas, kad ten pat, vietoje, joms patartų.
Yra sukurta ir mobili programėlė „Žinok teises“, kurioje pateikiama daug konkrečios informacijos kiekvienam veiklos sektoriui.
„Darbdaviai kiekvieną darbinę veiklą turi taip aprašyti ir taip išmokyti darbų saugos, kad kiekvienas darbuotojas kasdienėje savo veikloje automatiškai – nė nebesvarstydamas – elgtųsi saugiai. Taigi darbdavys turi užtikrinti saugias darbo sąlygas, mokyti darbų saugos kiekvieną darbuotoją, o pastarieji – neprarasti budrumo ir viso to paisyti“, – sakė R.Liepuonis.
Apskritai kiekviename darbe galioja tam tikri saugumo reikalavimai. Net ir dirbantiems biuruose tenka laikytis tam tikrų saugumo taisyklių. Juk ir verdant vandenį kavai užplikyti įmanoma nusideginti garais, jeigu tik nebūtų saugomasi.
Prevencija – ypač svarbu
Santykinai daug mirtinų nelaimių darbe įvyksta darbuotojams nukritus iš aukščio. Jos ištinka ir statybų sektoriuje, ir žemės ūkyje dirbančius žmones.
VDI duomenimis, mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe, įvykusių darbuotojui nukritus iš aukščio, pernai būta 6, 2020-aisiais – 10 atvejų. Sunkios traumos, nukritus iš aukščio, pernai ištiko 35 darbuotojus, užpernai – 45.
Vis dėlto 2016–2021 metais įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe pokyčiai neleidžia konstatuoti, kad pakanka tų priemonių, kurias valstybės institucijos taiko skatindamos darbdavius taip organizuoti darbus aukštyje, kad jame dirbti būtų saugu.
Todėl pastaruoju metu ne tik kontroliuojama, kaip įmonės laikosi reikalavimų, kuriuos numato darbo saugos teisės aktai. Yra imamasi ir tokios veiklos, kuri padeda keisti pačių dirbančiųjų požiūrį į darbų saugą.
Pavyzdžiui, balandžio pabaigoje Vilniuje buvo surengta pora tarptautinių darbų saugą akcentuojančių varžybų – vyko pastolininkų ir apdailos montuotojų čempionatai.
VDI buvo įsteigusi prizus „saugiausiai“ ir geriausiai pasirodžiusioms komandoms, o Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius auksiniu „VDI pasižymėjimo ženklu“ už didelį indėlį populiarinant tinkamą darbų saugos politiką Lietuvoje apdovanojo pastolių prekybos bendrovės „Layher Baltic“ generalinį direktorių Viktorą Voroncovą.
Pastolininkų čempionate geriausiai pasirodė Lietuvos komanda „Hotrema“, suburta dešimtį metų veikiančios įmonės. Ji specializuojasi izoliavimo ir pastolių montavimo srityje. Antroji vieta taip pat atiteko Lietuvos įmonei „Globalita“. O štai trečiosios vietos apdovanojimą namo išsivežė švedų komanda „Bjorli Team“.
VDI Vilniaus teritorinio skyriaus vedėjas Ramūnas Rakauskas apdovanojo geriausią apdailininkų komandą iš Kupiškio technologijos ir verslo mokyklos.
Štai ką rodo patirtis
Pasak V.Voroncovo, tuomet, kai „Layer Baltic“ 2011-aisiais pradėjo Lietuvoje veiklą, pastolių rinka buvo lyg „laukiniai Vakarai“ – nebuvo jokių jų saugaus montavimo taisyklių. Situaciją imta keisti, kai per vienerius metus darbe žuvo du pastolininkai. Vienas nukrito iš aukščio, o kitą nutrenkė elektra, kai montuojamų pastolių detalė kliudė atvirą elektros laidą.
„Kodėl taip atsitiko? Man atrodė, kad iš dalies ir mes, verslininkai, turėjome prisiimti kaltę, nes nepamokėme žmonių, kaip saugiai dirbti ant pastolių“, – pratarė Viktoras.
Jo sumanymu buvo įsteigta asociacija „Baltic Scaffolders Association“ – organizacija, kuri suvienijo pastolių nuomos ir pardavimo bendroves ir pradėjo teikti saugaus darbo mokymus.
„Svarstėme, ką gi būtų galima nuveikti kartu su valstybės institucijomis, nes kai iniciatyvos imasi vien tik verslas, juo nepasitikima. Ir mes nutarėme kreiptis į darbo inspekciją.
Esu emigrantas, atvykęs iš Rusijos – valstybės, kurioje visos institucijos tik ir žiūri, kaip iš verslo išvilioti pinigus.
O čia aš vos paskambinau į VDI, mane sujungė su vadovu! Ir mes sutarėme susitikti ir aptarti mūsų sumanymo, ką vertėtų keisti, kad kiekvienas žmogus po darbų sveikas ir gyvas grįžtų namo“, – į praeitį žvilgtelėjo Viktoras.
To susitikimo rezultatas – jau ketverius metus besitęsiantis bendradarbiavimas. Pasak V.Voroncovo,
VDI asociaciją supažindino su darbų saugą reglamentuojančiais teisės aktais, asociacija gi pradėjo rengti darbo aukštyje saugos mokymus.
„Šiuolaikiniai pastoliai šiuo metu turi aukštą apsaugos lygį, ir to reikia mokyti. Man pačiam baugu būna prisiminus, kokie prieš dešimtmetį buvo darbo drabužiai. Juk anuomet pastolių montuotojai ateidavo į darbą mūvėdami džinsus ir avėdami sportbačius.
Net per trejus metus, praėjusius nuo ankstesnio pastolininkų čempionato, pasikeitė darbdavių požiūrius į darbo drabužius. Dabar jie aprūpina darbuotojus tokia apranga bei avalyne, kuri apsaugo nuo sužalojimų.
Anksčiau šalmai buvo nepatogūs, krisdavo nuo galvos. Dabar jie visiškai kitokie – ergonomiški, netrukdo dirbant visą pamainą. O ir aukšuminius darbus dirbantys darbininkai vietoj poros kablių ir virvių prie pastolių prisitvirtina naudodami specialią įrangą su paslankia juosta.
Taigi pastaruoju metu padarėme ypač didelį progresą darbo saugos srityje. Ir tai dėl to, kad VDI neatstūmė verslo sumanymo“, – patikino Viktoras.
Skandinavų patirtis
O ir paties V.Voroncovo vadovaujama įmonė pastolių pirkėjus pakviečia į vienos dienos trukmės nemokamus kursus, kaip saugiai ir taisyklingai surinkti tai, ką jie įsigijo.
„Pastaruoju metu ir pačios statybų įmonės noriai siunčia savo darbuotojus į ilgesnės trukmės mokymus. Išlaikę egzaminus jie gauna darbų saugos sertifikatą, taigi ir Lietuvos statybininkų asociacija aukštai pakėlė reikalavimų kartelę“, – sakė Viltoras.
Tai – nauja realybė. Anot pašnekovo, į Lietuvą dirbti iš trečiųjų šalių atvykstantiems žmonės darbų saugos mokymai yra pirmasis integracijos žingsnis mūsų šalyje. Anot pašnekovo, kai darbdaviai atveždavo užsieniečius į mokymus ir už tai sumokėdavo, tiems žmonėms tai būdavo staigmena, nes nei Ukrainoje, nei Baltarusijoje niekas to nemokė.
O juk buvo laikas, kai mūsų žmonės važiavo į statybas Skandinavijos šalyse ir ten mokėsi darbo saugos?
„Būtent, – patikino Viktoras. – Kai per 2008–2011-ųjų sunkmetį sakydavau, kad ateis laikas, kai į Lietuvą važiuos dirbti užsieniečiai, niekas netikėjo. Juk lietuviai tuo metu traukė į statybas Norvegijoje bei Švedijoje,
O dabar? Dabar mes darome tą patį, ką norvegai darė su mūsų darbuotojais, mokydami darbų saugos“.
Straipsnis rengtas bendradarbiaujant su VDI.
Norinčius pasikonsultuoti darbo teisės ar darbų saugos klausimais kviečiame kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją: tel. 8 5 213 9772, el. paštu info@vdi.lt, parašyti į VDI feisbuko paskyrą.
Informacijos galima rasti ir naudojantis mobiliųjų įrenginių programėle „Žinok teises“ („Google Play“, „Apple Store“).
