„Akivaizdu, kad neigiamos palūkanų normos jau yra praeitis“, – pareiškė Joachimas Nagelis po Didžiojo septyneto (G-7) finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų susitikimo Vokietijoje.
Metinė infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią bendros valiutos bloko istorijoje lygį ir gerokai viršijusi ECB taikomą tikslinį 2 proc. lygį.
Infliacijos kilimo tendencija skatina priimti „galutinį sprendimą“, kad palūkanų normos „turi padidėti“, pareiškė J.Nagelis.
ECB nustatytos palūkanų normos šiuo metu yra rekordiškai mažos, o indėlių palūkanų norma net yra neigiama ir tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke, kuris daug metų įgyvendino skatinamąją pinigų politiką, siekdamas paskatinti Europos ekonomikos augimą.
Užbaigus ECB turto pirkimo skatinamosios priemonės įgyvendinimą, palūkanų normos pirmą kartą galėtų būti padidintos „galbūt liepą“, pareiškė J.Nagelis ir pridūrė, jog „netrukus“ po to normos galėtų būti dar padidintos.
Euro zonos centrinio banko palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.
Vokietijos finansų ministras Christianas Lindneris per tą pačią spaudos konferenciją pareiškė, kad infliacija kelia „didžiulę grėsmę“ ekonomikai. Jis paragino imtis „nuoseklių priemonių“ ir užtikrinti, kad kainų kilimas netaptų nevaldomas.
JAV federalinio rezervo sistema (FRS) savo paskutiniame posėdyje gegužės pradžioje padidino bazinę palūkanų normą iš karto 50 bazinių punktų – labiausiai nuo 2000 metų.
Paklaustas, kiek galėtų būti padidintos ECB palūkanų normos, J.Nagelis aiškaus atsakymo nepateikė.
„Svarbiausia pradėti visą procesą padidinant normas“, – pareiškė jis ir pridūrė: „Likusius klausimus apsvarstysime kitame Valdančiosios tarybos posėdyje.“
ECB pinigų politikos formuotojai sprendimus dėl tolesnių veiksmų krypties priims birželio 9 ir liepos 21 dienomis įvyksiančiuose posėdžiuose ir rinkose dabar vyrauja nuomonė, kad apie normų padidinimą greičiausiai bus paskelbta po liepos mėnesio posėdžio.