25 eurai už knygą? Apsiprasti su tokiomis kainomis dar reikės laiko, nes ir anksčiau nelengva buvo prisijaukinti skaičius – 14, 16 eurų ar dar didesnius, įspaustus ant populiariausių knygų nugarėlių.
Karas Ukrainoje baigė tai, ką pradėjo pandemija, – sutraukė žaliavų tiekimo grandines, tad popieriaus gamybos įmonės, o kartu ir leidybos bendrovės bei kitos susijusios sritys atsidūrė kainų sūpuoklėse.
Žaliava – ir Ukrainai
„Blogų žinių daug, tačiau yra ir viena gera. Mūsų įmonių grupei priklausantis kartono fabrikas Ukrainoje atnaujino veiklą, nes jau reikia pakuočių – toje šalyje pajudėjo gamyba.
Prieš savaitę pirmą kartą per Rusijos invaziją Ukrainoje iš Klaipėdos į jį išgabenome žaliavą gofruotojo kartono gamybai“, – pasakojo įmonių grupės „Grigeo“ vadovas Gintautas Pangonis.
Ukrainoje, Černigovo srityje, veikianti „Grigeo“ įmonių grupės gamykla „Mena Pak“ nėra didelė. Jos produkcijos pardavimas praėjusiais metais sudarė 5 proc. visos grupės apyvartos.
„Černigovo regione karo veiksmai nevyko, ten tiekiama elektra bei dujos. Jau kalbėjau su kolegomis Ukrainoje. Jie šiuo metu peržiūri klientų sąrašus, nes kai kurių įmonių nebeliko – jos okupantų subombarduotos.
Nemenkos ir logistikos problemos, nes tiltai Ukrainoje sugriauti. Statomi laikini, kuriais sunkusis transportas negali važiuoti. Iš Klaipėdos žaliavą tenka gabenti per Lenkiją“, – apie padėtį pasakojo G.Pangonis.
Neliko rusiškų beržų
Labiau negu kartono pakuotės žmonėms rūpi tai, į kokias dar aukštumas pakils higieninio popieriaus kainos. Jos nestovi vietoje – šie gaminiai pabrango maždaug trečdaliu.
Tai neišvengiama, nes popieriaus savikainą padidino pabrangusi elektra ir dujos. Anot G.Pangonio, gamybos procese naudojama šiek tiek dujų, kurios technologiškai reikalingos tam tikriems įrenginiams.
Vis dėlto daugiausia šilumos energijos „Grigeo“ fabrikas pasigamina degindamas biokurą.
„Mums dėl energijos kainų nėra taip blogai, kaip kitiems popieriaus fabrikams Europoje. Tačiau daug įtampos kelia celiuliozės stygius. Vienos įmonės Europoje jau sustabdė gamybą, kitos rengiasi tai daryti.
Celiuliozė pabrango kone dvigubai. Prieš metus jos tona kainavo apie 700–800 eurų, o šiuo metu – apie 1400 eurų“, – kalbėjo G.Pangonis.
Higieniniam popieriui gaminti naudojamas lapuočių bei spygliuočių celiuliozės mišinys. „Grigeo“ iki karo pirkdavo celiuliozę iš koncerno Švedijoje, o pastarasis jos gamybai beržus importuodavo iš Rusijos.
„Rusijai pradėjus invaziją Ukrainoje švedai nutraukė užsakymus. Jie nebegamina lapuočių celiuliozės, bet kai kurioms popieriaus rūšims ji yra būtina.
Galėtume ją keisti eukaliptų celiulioze, tačiau jie gabenami iš Pietų Amerikos, o šiuo metu logistika yra sutrikusi.
Taigi visi fabrikai dabar ieško, ką, kaip ir iš kur atsivežti“, – paaiškino „Grigeo“ vadovas.
Kokią žinią ši situacija siunčia vartotojams? Kad teks kaip sovietmečiu ruošti higieninio popieriaus atsargas?
„Kaupti tikrai neprireiks, – šyptelėjo G.Pangonis. – Daug gaminame eksportui, tad jeigu negautume žaliavos, stabdytume eksportą. Tačiau deficitas neišvengiamai didina kainas, nes visame pasaulyje persiskirsto celiuliozės tiekimas. Tai įtempta situacija.“
Šis fabrikas maždaug trečdalį higieninio popieriaus pagamina iš antrinių žaliavų – per metus perdirba apie 17 tūkst. tonų popieriaus atliekų bei kartono pakuočių.
Dar sunaudojama apie 30 tūkst. tonų celiuliozės.
Knygynuose – kainų šokas
Kone 25 eurai. Tiek knygynuose šiuo metu kainuoja Stepheno Kingo knyga „Švytėjimas“. Sharon Bolton „Skilimas“ – 19 eurų.
Ir kuo naujesnė knyga, tuo didesnė jos kaina. Kas vyksta?
Anot knygų leidyklos „Tyto alba“ vadovės Lolitos Varanavičienės, per pandemiją, kai laiką žmonės leido namuose, knygų leidėjai išgyveno gerus laikus. O štai prasidėjus karui viskas pakriko.
„Pasaulis susiduria ir su neregėtais ekonominiais pokyčiais, auga degalų, energijos, žaliavų kainos, tad knygos kelias iki knygynų brangsta kaip ir visos kitos prekės.
Tiesa, žaliavų tiekimas šiuo metu nestringa, bet popierius brangsta, kaip ir visi spaudos darbai. O tai, žinoma, augina ir knygų kainas“, – kalbėjo L.Varanavičienė.
Be to, kylančios knygų kainos išryškino seną problemą – jų nepakanka bibliotekų fondams. Skaitytojai mieliau skolinasi naujas knygas nei perka, o naujų pasiūla net ir didmiesčių bibliotekose nėra pakankama.
„Mažėjantys knygų tiražai didina leidinių kainas, knygos tampa prabangos preke. Skolintis galimybės ribotos – štai tas užburtas ratas, kuriame sukasi Lietuvos leidėjai“, – sakė L.Varanavičienė.
Popieriaus krizė tęsiasi
Pasak spaustuvės „Kopa“ vadovo Sauliaus Mudėno, leidėjus prie sienos prirėmė energijos sąnaudų augimas, padidėjusi popieriaus paklausa pasaulyje ir sumažėjusi jo pasiūla. O pandemija sutrikdė jūrinio transporto srautus iš Azijos.
Anot spaudos įrangą tiekiančios bendrovės „Libra vitalis“ popieriaus skyriaus vadovo Daliaus Siudiko, logistikos sąnaudų augimas, keleto popieriaus gamyklų Europoje uždarymas bei darbuotojų streikai Suomijoje, prasidėję šių metų pradžioje, dar labiau padidino popieriaus trūkumą.
„Vien pasibaigę streikai Suomijos UPM gamyklose visos problemos neišspręs, tačiau tikimės, kad gamybos terminai trumpės, – sakė D.Siudikas. – Dabar šiam sektoriui įtakos turi ir karas Ukrainoje. Rinkoje nebėra popieriaus, kuris į mūsų regioną keliaudavo iš Rusijos.
Taip pat gamyklos nebegauna pigesnės medienos, kuri į Europą keliaudavo iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos, todėl naudojama brangi europinė, o tai atsispindi galutinėje kainoje.“
Tai turi įtakos ir spaustuvių darbui – tiekėjai popierių labai greitai išparduoda, nes neįmanoma nuspėti, kiek teks laukti naujos jo siuntos.
„Sunku pranašauti, kada baigsis vargai dėl popieriaus stygiaus, tad ir jo kainos ateityje neturėtų mažėti. Kita vertus, galima teigti, kad dabar yra tikroji popieriaus kaina, kuri ilgą laiką neaugo esant natūraliai infliacijai.
Produkcija ant popieriaus pastaruoju metu buvo nuvertinta. Dabar, popieriui brangstant, jis bus naudojamas vis aukštesnės vertės turiniui spausdinti“, – kalbėjo S.Mudėnas.
Anot D.Siudiko, jeigu popieriaus kainos artimoje ateityje nekris, vartotojai ieškos, kuo jį pakeisti. „Mūsų strateginis partneris UPM prognozuoja, kad kitais metais popieriaus paklausa gali sumažėti apie 5 procentus“, – sakė jis.
