Valstybės įmonei kainų šuolis – nė motais: elgiasi taip, lyg norėtų sužlugdyti svarbų projektą

Planuota, kad Lietuva ir kitos Baltijos šalys ne vėliau nei 2025-aisiais prisijungs prie žemyninės Europos tinklų ir elektros tiekimas veiks sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija bei kitomis Europos valstybėmis.

Prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą Prezidentūra mūsų valstybės institucijas ėmė skubinti, kad jos paankstintų projekto finišą bent metais.

Tačiau kyla abejonių, ar tai bus padaryta. Mat kai kurios valstybės įmonės tarsi nemato, ką karas padarė su medžiagų kainomis ir jų tiekimu.

Prieš keletą dienų kelininkai ir statybininkai organizavo akciją „Stabdome statybą“ vildamiesi, kad valstybė atkreips dėmesį į tai, jog valstybinės reikšmės ir statybų projektai jas žlugdo, nes karas išpūtė žaliavų kainas.

Nors elektros perdavimo rinkoje projektus vykdančios įmonės akcijoje nedalyvavo, jų karo sukeltas šokas neaplenkė.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pranešė, kad skelbs naują 330 kilovoltų beveik 60 kilometrų ilgio elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris rekonstrukcijos pirkimą. Šios linijos atnaujinimas – viena Baltijos šalių sinchronizacijos projekto dalių.

Konkursas jau buvo įvykęs – gegužės pradžioje turėjo būti pasirašyta sutartis su projektą parengusia ir elektros perdavimo liniją pastatyti turėjusia bendrove „Žilinskis ir Co“.

Tačiau parašai sutartyje taip ir nebuvo suraityti. Priežastis? Nesutarta dėl to, kaip būtų kompensuojamos išaugusios medžiagų kainos.

Konkursui pasiūlymai buvo pateikti pernai rugpjūtį. Tačiau, kaip įprasta, konkurso neįveikusių įmonių įpūsti teisminiai ginčai buvo nagrinėjami daugiau nei pusmetį.

Pasak minėtos bendrovės vadovo Žilvino Žilinskio, teismai baigėsi balandį, o per ginčų narpliojimo laiką rinkoje įvyko daug pokyčių – infliacija ir karas pabrangino žaliavas, sutraukė jų tiekimo grandines.

„Rusijai sukėlus karą Ukrainoje, mūsų valstybėje buvo sutarta nebenaudoti nei įrangos, nei jokių žaliavų iš nedraugiškų šalių – Rusijos, Baltarusijos, Kinijos.

Tačiau elektros linijų statybose klojamų gelžbetoninių pamatų tiekėjas yra tik Baltarusijoje. Alternatyva jam buvo Ukrainoje, bet gamykla ten subombarduota.

Kadangi iš Baltarusijos nieko nebeperkame, projektą reikia keisti – statyti išliejamas atramas stulpams, todėl savikaina smarkiai padidėjo.

Linijos Vilnius–Neris statybai buvo numatyta skirti 32 mln. eurų, o dabar mums trūksta maždaug 10 mln. eurų“, – sakė Ž.Žilinskis.

Pasirašyti projekto įgyvendinimo sutarties „Litgrid“ įmonę „Žilinskis ir Co“ pakvietė gegužės 2-ąją.

Tačiau susitikimas baigėsi ne taip, kaip buvo planuojama.

„Supratę, kaip viskas vyksta, antrosios vietos laimėtojai atsiėmė pasiūlymus, o mes buvome prigauti. Mūsų pasiūlymas galiojo iki gegužės 2-osios ir kaip tik tądien buvome pakviesti pasirašyti sutarties.

Su tais „Litgrid“ darbuotojais, kurie įgyvendina projektus, – su Strateginio skyriaus specialistais, teisininkais ir kitais – kelias savaites ieškojome įvairių kainų kompensavimo variantų.

Bet kai procesas pasiekė „Litgrid“ vadovybę, jis buvo sustabdytas – ji nesutiko koreguoti kainų“, – aiškino Ž.Žilinskis.

Beje, „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigas eina buvęs energetikos ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Pasak Ž.Žilinskio, įmonė nepasirašė sutarties, nes tai jai reikštų ne ką kita, o visišką žlugimą.

„Žlugdami su savimi į dugną nusitemptume ir strateginį valstybės projektą, taigi taptume Lietuvos priešais“, – užsiminė pašnekovas.

Atsitraukusi įmonė gavo iš „Litgrid“ niuksą – pastaroji iš bendrovės pasiūlymo išbraukė 100 tūkst. eurų banko garantą.

„Apmaudu, – pratarė verslininkas. – Tapome susidariusios situacijos įkaitais, o iš mūsų valstybė dar atėmė pinigus.

Toks valstybės įmonės požiūris į rangovą kaip į vergą, švelniai tariant, mažų mažiausiai yra ydingas. Apskritai tai panašu į projekto sabotažą.

Juk buvome suradę sprendimo būdus, kaip judėti, kad nesustotų sinchronizacijos projektas. Bet paskutiniu momentu viskas buvo nukirsta.“

„Litgrid“ prakalbo apie tai, kad skelbs naują elektros perdavimo linijos Vilnius–Neris rekonstrukcijos konkursą. Ar „Žilinskis ir Co“ jame dar kartą dalyvaus?

„Ko gero, taip, bet pirmiausia reikia sulaukti žinios, kiek laiko bus duota projektui įgyvendinti. Jeigu terminas nebus pratęstas, projektas pats dideliu iššūkiu.

Vien projektavimui reikia kone metų, o statyboms – dar daugiau, nes reikėtų pasirūpinti įranga, kad būtų galima kloti ten pat, vietoje, pamatus atramoms.

Metalo, laidų tiekimas – visa tai taptų lyg vaikščiojimu peilio ašmenimis“, – kalbėjo įmonės vadovas.

„Litgrid“ dėjo visas pastangas, kad ši sutartis dėl naujos 330 kV oro linijos Vilnius–Neris statybos būtų pasirašyta ir projekto statybos darbai prasidėtų kuo greičiau. Deja, rangovas nusprendė sutarties nepasirašyti“, – teigiama šios valstybės valdomos įmonės atsakyme „Lietuvos rytui“.

Anot bendrovės, vadovaujantis Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto arba pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymu, rangovui nesudarius sutarties pirkimas pripažintas pasibaigusiu.

Todėl „Litgrid“ privalo paskelbti pakartotinį pirkimą, nes jis yra būtinas sinchronizacijos projektui įgyvendinti.

„Skelbdama pakartotinį pirkimą bendrovė atsižvelgs į rinkos tendencijas ir pokyčius įvertinant ir rangovų pateiktus siūlymus dėl pirkimo vertės.

Pakartotinis pirkimas įtakos sinchronizacijos programos įgyvendinimo terminams neturės.

Rangovui nusprendus nepasirašyti sutarties, „Litgrid“, atsižvelgdama į pirkimo dokumentuose numatytas sąlygas, įgyvendino savo pareigą pasinaudoti banko garantija“, – aiškinama bendrovės atsakyme.

Vilnius–Neris yra vienas Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektų.

Planuojama 330 kV elektros perdavimo oro linija Vilnius–Neris kartu su dar dviem linijomis (Lietuvos elektrinė–Vilnius ir Lietuvos elektrinė–Neris) aplink sostinę sukurs 330 kV žiedą, kuris užtikrins patikimą elektros tiekimą Vilniaus regione, elektros perdavimo tinklus sinchronizuojant su kontinentinės Europos tinklais.

Nauja 59,7 km ilgio oro linija bus tiesiama nuo Vilniaus rajone, Nemenčinės seniūnijoje, esančios Neries transformatorių pastotės iki Marijampolio seniūnijos, kur susijungs su esama 330 kV oro linija Vilnius–Molodečnas. Nuo šio taško bus rekonstruojama 22,7 km esamos linijos atkarpa iki Vilniaus transformatorių pastotės Panerių seniūnijoje.

Šiuo metu baigta daugiau nei 40 proc. visų sinchronizacijai reikalingų darbų ir įgyvendinti 6 sinchronizacijos projektai.

Tai 330 kV Bitėnų transformatorių pastotės išplėtimas, 110 kV linijos Pagėgiai–Bitėnai statyba, 330 kV linijos Lietuvos elektrinė–Vilnius rekonstrukcija, „LitPol Link“ jungties išplėtimas ir avarinio prisijungimo prie Lenkijos elektros sistemos bandymas bei Šiaurės Rytų Lietuvos perdavimo tinklo optimizavimas.

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.

Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 metais.

„Pastaruoju metu dėl įtampos rinkoje nuolat tenka bendrauti su bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vadovais. Tenka ir pasiginčyti, užtat dažniausiai pavyksta surasti abi puses tenkinančių sprendimų.

Svarbiausias iššūkis dabar rangovams – pabrangusios medžiagos. ESO sutiko už 1 kV kabelius sumokėti rinkos kainą – arba pagal tris komercinius pasiūlymus, arba pagal pateiktas sąskaitas faktūras. Rangovams tai labai svarbus sprendimas.

Šiuo metu tariamasi ir dėl kitų statybinių medžiagų kainų kompensavimo, pavyzdžiui, gelžbetoninės atramos pastaruoju metu pabrango dvigubai.

Taip pat diskutuojame dėl sutarčių sąlygų gerinimo: medžiagų ir darbų įkainių, dalinio apmokėjimo už atliktus darbus, terminų ir sutarties nutraukimo sąlygų. Ir rangovai, ir ESO supranta, kad dirbama ypač svarbiame strateginiame sektoriuje, todėl santykiai turi būti grindžiami ne principu „užsakovas visuomet teisus“, bet bendradarbiavimu.“