„Kovą, jau įsibėgėjus karui Ukrainoje, prekių pirkimai iš Rusijos toliau vyko ir Lietuvoje, ir kitose ES. Ir ne tik vyko, bet jų vertė buvo gerokai didesnė negu prieš metus (o tai reiškia augančias Rusijos eksporto pajamas). Ir kalbu net ne apie energetinius išteklius“, – įžvalgomis dalijosi ekonomistas.
Anot T.Povilausko, šių metų kovą Lietuva iš Rusijos importavo prekių už bemaž 163 mln. eurų. Tai yra 75 proc. daugiau negu lygiai prieš metus, toliau dėstė jis. Visgi šie skaičiai gauti neįtraukus statistikos apie energetinių prekių pardavimus.
„Ir toks importo augimas nėra vien tik kainų šuolio pasekmė. Žinoma, kainos augo, tačiau didėjo ir kai kurių prekių iš Rusijos pirkimo kiekiai verslui skubant pasididinti atsargas prieš sankcijų įsigyvendinimą ir kitus ribojimus“, – rašė ekonomistas.
Jis analizavo ir dvi prekes, kurias Lietuva vežėsi iš Rusijos. Pavyzdžiui, armatūros prekių kovą į Lietuva buvo atvežta apie 6,2 tūkst. tonų, o per ketvirtį – 27,1 tūkst. tonų.
Ekonomistas šių prekių importo mastą palygino su praėjusių metų kovu: armatūros, su tokiu pačiu kodu, kaip ir šiemet, neįsivežėme. Anot jo, per pirmą ketvirtį buvo įsivežta apie 12 tūkst. tonų.
Vidutinė importo kaina šių metų kovą buvo 707 eurai už toną, kai prieš metus – apie 400 eurų už toną, tad kainos pokytis daugiau nei 50 proc.
Dar vienas pavyzdys, įrodantis tokią tendenciją – eglinių lentų importas. Pasak T.Povilausko, šį kovo mėnesį parsivežėme 3,6 tūkst. kubinių metrų, kai prieš metus – 2,4 tūkst. Kovą kaina už kubinį metrą siekė 314 eurų už kubinį metrą, kai praėjusiais metais – 199 eurus už kubinį metrą.
„Balandį bendras importas iš Rusijos tikrai buvo mažesnis, nes „Orlen Lietuva“ nustojo pirkti žaliavinę naftą iš Rusijos, tačiau bus įdomu pamatyti, ar reikšmingai mažėjo ne energetinių prekių importas, jeigu iš viso mažėjo“, – komentavo situaciją ekonomistas.
