Kaip „Žinių radijui“ pirmadienį pasakojo R.Austinskas, pirmieji vairuotojai, laikydamiesi MP nuostatų, į Lietuvą grįžo Velykų laikotarpiu.
„Verslas tas mašinas grąžina – vieni grąžina, kiti bando kažkaip tą dalyką spręsti“, – teigė jis.
Vis dėlto, anot „Linavos“ prezidento, įsigaliojus Mobilumo paketui, Lietuvos vežėjams veikla Europoje komplikavosi.
„Jis apsunkina (dalyvavimą – ELTA) Europos rinkoje, jaučiamės diskriminuojami“, – kalbėjo R.Austinskas.
Jis pasakojo, kad dėl MP tolesnių Europos Sąjungos valstybių, tokių kaip Lietuva, Lenkija, Rumunija, Bulgarija, vežėjai kas keletą savaičių privalo į registracijos šalis grąžinti „šimtus tūkstančių“ transporto priemonių, važinėjančių įvairiose Europos valstybėse. Dėl to esą įmonių veikla brangs, kartu didės ir galutinė kaina vartotojui, sako „Linavos“ vadovas.
„Kas bus – vėl padidinsime kainą, iš tiesų pakelsim kainą ir vartotojams, ta kaina dar kartą pakils. Vežėjas neturi iš ko grįžti be krovinio. Jei jis grįžta be krovinio, reiškia jis kažkada padidins tą krovą, arba mašinų sumažės tuo momentu, kada jos nieko neveš. O krovinių Europoje yra labai daug ir jų srautas nemažėja, o tik didėja“, – kalbėjo vežėjų atstovas.
Jis taip pat akcentavo, kad vežėjų įmonės vis sunkiau sulaukia bankų finansavimo – tiek dėl MP, tiek Ukrainoje kilusio karo, transporto sektoriui skolinama atsargiau.
„Bankai paprasčiausiai nekredituoja. Ir tas MP, ir karas Ukrainoje, šiaip ar taip bankams kelia nerimą ir jie į tą dalyką žiūri su nerimu“, – paaiškino R.Austinskas.
„Linavos“ prezidento teigimu, MP paruoštas ir priimtas be tinkamų diskusijų su verslu, vertinta tik kaip pagerinti vairuotojų darbo sąlygas.
„Mano supratimu, dėl MP idėjos nebuvo gero dialogo, nebuvo tinkamo dialogo su politikais, viskas buvo pažiūrėta per socialinę pusę. Norint gerinti socialinę pusę, reikia turėti iš ko gerinti. Žodžiais socialinių dalykų nepakeisi“, – svarstė jis.
ELTA primena, kad pirmosios MP nuostatos įsigaliojo 2020 metų rugpjūtį. Jos pakeitė vairuotojų darbo laiką. Be kita ko, buvo uždraustas reguliarus kassavaitinis poilsis sunkvežimio kabinoje ir įvestas įpareigojimas vairuotojui kas 4 savaites bent 45 valandoms grįžti į operatyvinį centrą ar savo gyvenamąją vietą.
Naujausi pakeitimai MP įsigaliojo vasario 2 d. Nuo tos dienos, vežėjams tapo pareiga fiksuoti sienos kirtimą skaitmeniniame tachografe – kiekvienas vairuotojas, kirtęs sieną, artimiausioje sustojimo vietoje turės įvesti šalies, į kurią įvažiuoja, simbolį.
Didžiausi pakeitimai įsigaliojo dėl komandiravimo taisyklių. Nuostatos dėl komandiravimo tapo netaikomos tranzitui ir dvipusiam/dvišaliam pervežimui su ne daugiau kaip dviem papildomais pakrovimais/iškrovimais. Komandiravimo nuostatos tapo taikomos įmonėms, kurios atlieka kabotažo vežimus ir perkėlimo tipo vežimus. Įsigaliojo ir būtinybė pranešti apie vairuotojo komandiravimą į naują, visoms ES šalims bendrą IMI sistemą. Nebeliko būtinybės skirti atstovo, jo pareigas gali eiti už transportą įmonėje atsakingas asmuo.
Vairuotojai, kuriems taikomos naujos komandiravimo taisyklės, gauna minimalų atlyginimą (MMA), galiojantį šalyje, kurioje jie atlieka darbą. Papildomų išmokų, susijusių su komandiruotėmis, sumos negali būti įskaičiuojamos į MMA.
Taip pat įsigaliojo galimas reputacijos praradimas dėl gairių nesilaikymo.
Praeitą savaitę MP nuostatų perkėlimui į Lietuvos nacionalinę teisę po pateikimo pritarė Seimas.
