ES jau kurį laiką diskutuoja apie Kremliaus gamtinių išteklių importo stabdymą, tačiau tam priešinasi nuo rusiško iškastinio kuro stipriai priklausančios Bendrijos šalys.
Europos Komisija prieš kelias savaites parengė šeštojo sankcijų Rusijai paketo projektą, kuriuo siekiama dar labiau nubausti Maskvą dėl karo Ukrainoje.
Tačiau kelios ES valstybės narės, tarp kurių labiausiai išsiskiria Vengrija, pasisako prieš ketinimus iki šių metų pabaigos atsisakyti rusiškos naftos.
Vengrijai, Slovakijai ir Čekijai pasiūlyta leisti toliau importuoti rusišką naftą iki 2024 metų pabaigos, tačiau Budapeštas siekia penkerių metų trukmės pereinamojo laikotarpio rusiškos naftos atsisakymui, ir jam reikia naujo naftotiekio su Kroatija teikimui per jos uostus, taip pat tokio projekto finansavimo garantijų.
Be kita ko, šalys taip pat nori pagalbos užsitikrinant naujus naftos tiekimo šaltinius bei pertvarkant savo naftos perdirbimo gamyklas.
2021-aisiais Rusija patenkino 30 proc. ES žaliavinės naftos ir 15 proc. naftos produktų poreikio.
Vis dėlto pirmadienį Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasidžiaugė pažanga, pasiekta per naujausias derybas su Vengrijos premjeru Viktoru Orbanu.
R.Karoblio teigimu, ateityje turėtų būti plečiamas ir sankcionuojamų asmenų sąrašas, į jį įtraukiant už ukrainiečių trėmimus atsakingus žmones.
Ukraina teigia, kad iš užimtų rajonų ukrainiečiai masiškai deportuojami į Rusiją, siunčiami į specialias stovyklas, iš jų atimami dokumentai, draudžiama išvykti, taip siekiant juos nutildyti dėl Kremliaus pajėgų vykdomų karo nusikaltimų. „Tam reikia surinkti įrodymus. Sankcionuojamų asmenų sąrašas turėtų plėsti“, – kalbėjo viceministras.
„Pereinamųjų darinių neturėtų būti“
R.Karoblio teigimu, Ukrainai turi būti suteiktas kandidatės statusas, o „pereinamųjų darinių neturėtų būti“. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę pareiškė, kad prireiks „dešimtmečių“, kol tokia kandidatė kaip Ukraina įstos į ES, ir pasiūlė šalia Bendrijos burti platesnę „Europos politinę bendruomenę“.
Šią idėją anksčiau sukritikavo Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, nurodęs, kad tokiais siūlymais mėginama pridengti politinės valios trūkumą suteikti kandidatės į ES statusą Ukrainai.
„Ne pirmą kartą yra tokių idėjų, kad būtų tam tikri pereinamieji formatai, dėl kurių kyla klausimas, ką jie duotų. Jau dabar Ukraina turi gilią Asociacijos sutartį“, – kalbėjo diplomatas.
„Didesnė nauda gali būti narystė ar bent didesnė narystės perspektyva jau po kandidatės statuso suteikimo, pradedant realius procesus“, – pridūrė jis.
Lietuva yra viena iš aktyviausių ES valstybių, raginančių kitas nares paspartinti Ukrainos stojimo procedūras, tarp kurių – ir greitesnis kandidatės statuso suteikimas. Šis klausimas politinėje darbotvarkėje tapo dar aktualesnis po Rusijos invazijos pradžios.
Vis dėlto didžiosios Bendrijos narės skeptiškai vertina tokią galimybę, mat tai gali paskatinti greitesnio priėmimo tikėtis ir kitas eilėje laukiančias šalis. Šiuo metu kandidatės į ES statusą turi Turkija, Serbija, Juodkalnija, Albanija ir Šiaurės Makedonija.
Be to, kritikės šalys pabrėžia, jog demokratinės reformos po 2014 metų revoliucijos Ukrainoje ir taip vyko per lėtai, o prasidėjus Rusijos invazijai apskritai sustojo.
