„Lietuva daug priklauso nuo Europos Sąjungos ekonomikos būklės, kadangi mūsų ekonomika yra vienareikšmiškai orientuota į eksportą, pagrindinė mūsų rinka – Europos Sąjunga. Taigi, jeigu Europos Sąjungoje prasidės recesija, kritimas, neišvengiamai tai atsilieps ir mums“, – pirmadienį „Žinių radijui“ kalbėjo R.Rudzkis.
Nors Lietuvoje metinio BVP augimo rodiklis sudarys maždaug 0 proc., tačiau ekonomistas mano, kad kitose ES šalyse bus fiksuojami neigiami augimo rodikliai, kadangi Vakarų Europos valstybės jau ilgą laiką susiduria su problemomis.
„Europos Sąjungos būklė ir šiaip nebuvo gera 2018 ar 2019 metais. Ji visą laiką prastėjo. O po to atėjo tokios problemos, kaip pandemija, kuri labai sumažino turistų srautus, kas atsiliepė pietinėms valstybėms. Toliau neigiami reiškiniai pramonėje, ypač automobilių, dabar yra tik sustiprėję“, – aiškino jis.
Be to, pasak R.Rudzkio, žemos žaliavų kainos sudarydavo palankias sąlygas ES ekonomikos augimui, o jų brangimas, – priešingai, augimo galimybes apsunkindavo.
„Atėjo visai kitos žaliavų kainos. Tai reiškia, kad pakankamai didelis papildomas pinigų kiekis iškeliauja iš Europos. O jeigu pinigų kiekis mažėja, tai automatiškai ir gamybos rodikliai, ir vartojimo rodikliai mažėja“, – teigia VU profesorius.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad euro zonos šalių ekonomikos augimo galimybes pristabdys ir pinigų politikos sprendimų priėmėjų noras prislopinti spartaus kainų augimo tempus.
„Kadangi yra tokia didžiulė infliacija, kokios seniai nebuvo, Europos centrinis bankas pradės griežtinti pinigų politiką. Jeigu jis dar keli mėnesiai atgal dievagojosi, kad šiais metais palūkanų nekels, tai šiuo metu jau niekas neabejoja, kad palūkanų kėlimo ciklas prasidės jau šiais metais, o piniginio skatinimo politika pasibaigs jau maždaug birželio pradžioje.
Labai daug šansų, kad prasidės atvirkščias procesas – centrinis bankas pradės išsiurbti pinigus iš rinkos. Tai bus stiprus neigiamas veiksnys“, – tvirtino R.Rudzkis.
Karą Ukrainoje Rusija pradėjo itin palankiomis sau ekonominėmis sąlygomis, todėl tikėtis greitos šalies ūkio griūties neverta, teigia ekonomikos ekspertas, matematikos profesorius. Jis prognozuoja, kad režimo ekonomikai didesnės problemos kils po pusmečio, pasibaigus vakarietiškų komponentų atsargoms, jei iki tol Rusijos pramonininkai neras kuo jų pakeisti Azijoje.
Pasak R.Rudzkio, situacija pasaulinėse žaliavų rinkose vasario 24 – pirmųjų Rusijos karinių veiksmų Ukrainoje – dieną šaliai agresorei buvo „nepaprastai palanki“. Anot eksperto, karinė invazija prasidėjo rekordiškai brangstant ne tik energijos išteklių, bet ir metalo, medienos, kviečių ir kt. žaliavų kainoms, kilusiomis dar iki karo.
„Tai (brangimas – ELTA) prasidėjo visai ne per karą su Ukraina. Pažiūrėjus, kada buvo aukščiausios metalo, medienos, akmens anglies kainos, tai buvo praėjusių metų rudenį. Jei lygintume pagrindines žaliavų kainas su 2019 metų atitinkamomis kainomis, tai (...), pavyzdžiui, akmens anglis brango 6 kartus“, – pirmadienį „Žinių radijui“ dėstė R.Rudzkis.
Jo teigimu, ir dabartinės dujų bei naftos kainos yra kartais didesnės už buvusias dar iki pandemijos – 2019 metais. Ekspertas įsitikinęs, kad tai leidžia Kremliaus režimui gerokai sušvelninti pritaikytų sankcijų poveikį.
„Kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje dujos vidutiniškai kainavo 2019 metais? Mažiau nei 200 JAV dolerių už 1000 kubinių metrų. Šiuo metu kaina – apie 1200. Matome, koks yra skirtumas, ir visa tai gerokai padidina Rusijos finansinius srautus, nepaisant sankcijų“, – teigė ekonomistas.
„Jie dabar naftą pardavinėja gerokai pigiau nei vidutinė rinkos kaina, bet ji vis tiek gerokai brangesnė nei 2019 metais“, – tęsė jis.
Anot R.Rudzkio, net jei ES ir atsisakys rusiškos naftos, ją toliau pirks kitos šalys, pavyzdžiui, Indija. Nors ji bus parduodama gerokai mažesnėmis nei rinkos kainomis, pajamos iš parduotos žaliavos, pasak jo, vis vien bus didelės, o šių metų pradžioje jau yra didesnės nei analogišku metu pernai.
„Taip, tenka rusams pardavinėti ją su didelėmis nuolaidomis, kažkiek jie praranda. Bet ta statistika, kuri šiuo metu ateina iš Vakarų apžvalginių dienraščių, rodo, kad šiuo metu pirmus praėjusius keturis mėnesius Rusijos pajamos yra gerokai didesnės, nei buvo prieš metus. Kol kas dar tikrai Rusijai niekas labai negresia“, – įsitikinęs R.Rudzkis.
Pagrindinės problemos Rusijos ekonomikai, jo teigimu, kils po maždaug 6 mėnesių, jei Vakarų valstybės ir toliau taikys sankcijas. Ekspertas mano, kad jos darys žalą Rusijos pramonei, – nors šalis pakankamai daug prekių pasigamina pati, gamybai užtikrinti būtini Vakaruose pagaminti komponentai, kurių, neradus alternatyvių tiekimo šaltinių, pristigs.
„Jie pakankamai daug gamina, importuoja palyginus mažai. Bet jiems pradės trūkti įvairių komponentų. Ar pavyks jiems gauti analogus Azijos šalyse, pirmiausia, žinoma, Kinijoje, ar pavyks jiems patiems sureguliuoti reikiamų komponentų gamybą, pamatysime po kokio gero pusmečio“, – svarstė R.Rudzkis.
„Manau, kad su problemomis Rusija susidurs ne dabar, o po kokio pusmečio, kai pasibaigs įvairių iš Vakarų pirktų komponentų atsargos sandėliuose, o naujų partijų prekių nepavyks gauti“, – kalbėjo ekonomistas, pridūręs, kad labai didelę įtaką Kremliaus ekonomikai turės Kinijos verslo ir valstybinių įmonių iniciatyva prekiauti su Rusija.
ELTA primena, kad pirmą 2022 metų ketvirtį sulėtėjo euro zonos ekonomikos augimas, o infliacija ir toliau buvo rekordiškai aukšta, rodo balandžio pabaigoje paskelbti oficialūs duomenys.
Pasak ES oficialios statistikos agentūros Eurostato, pirmą ketvirtį, palyginti su ankstesniu trijų mėnesių laikotarpiu, bendrasis vidaus produktas (BVP) paaugo 0,2 proc. Ketvirtą 2021 metų ketvirtį ekonomika augo 0,3 proc.
Eurostatas pridūrė, kad balandį infliacija euro zonoje siekė rekordinius 7,5 proc., palyginti su 7,4 proc. kovą.
