Centrinio banko vadovė Elvira Nabiulina pareiškė, kad ekonomikos restruktūrizavimas jau prasidėjo arba netrukus prasidės.
Tai susiję su dėl sankcijų įvykusiais logistikos ir gamybos grandinių pokyčiais bei užsienio bendrovių pasitraukimu. Įmonėms teks ieškoti naujų žaliavų, įrangos ir įvairių technologijų tiekėjų. Visa tai turės įtakos kainoms ir prekių asortimentui parduotuvėse.
„Žinoma, tai labai didelio masto pokyčiai, jie užtruks gana ilgai. Tai gali užtrukti kelerius metus, dabar sunku pasakyti. Tai gali būti susiję su tam tikrų rūšių produktų kainų kilimu, ekonomikos sulėtėjimu“, – komentavo E.Nabiulina.
Ekonomistai BBC paaiškino, kaip atrodytų restruktūrizavimo procesas: produktai ir prekės visiškai neišnyktų, jų apskritai netrūktų, tačiau asortimentas sumažėtų.
Pavyzdžiui, Maskvoje kepykloje galima nusipirkti naminės duonos, nueiti į didelę parduotuvę ir nusipirkti prancūziškos bagetės ar itališkos čiabatos, mažoje parduotuvėlėje netoli namų įsigyti vadinamos „tarybinės“ pjaustytos duonos. Ilgainiui duonos pasirinkimas gali susitraukti iki riekelėmis pjaustytos duonos ir keleto kitų variantų. Tiesa, verslo atstovai sako, kad problemų gali kilti ir dėl tos pačios pjaustytos duonos.
Brangesnė duona, mažesnis pasirinkimas
Dėl pasitraukusių Vakarų bendrovių ir sankcijų problemų dėl duonos gamybos Rusijoje iš tiesų gali kilti. Duona jau brangsta: vien nuo metų pradžios, Rusijos statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, jos kainos padidėjo beveik 6 proc. Pramonės atstovai teigia, kad duona ir toliau brangs, o jos pasirinkimas gali gerokai sumažėti.
Duona – geras pavyzdys, kaip tiekimo grandinės suardymas daro įtaką produktų asortimentui ir kainai.
Nuo užsienio duonos gamyba priklauso dviejose atšakose: gamybos įrangos ir iš dalies žaliavų, pavyzdžiui, pusgaminių tiekime.
Nuo 50 iki 90 proc. kepyklų didžiuosiuose Rusijos miestuose priklauso nuo importuojamos įrangos, daugiausia iš ES šalių, rašo „Kommersant“, remdamasis Nacionalinės kepyklų sąjungos vadovu Rustamu Aidijevu.
Kalbėdamas su BBC, jis patikslino, kad importuojamą įrangą daugiausia renkasi didžiųjų miestų „pramonės lyderiai“. Kol kas jis nežino, ar įrangą iš Europos bus galima pakeisti analogiška iš Azijos šalių.
Dabar, pasak jo, kepėjai nusiteikę, kad gali kilti problemų, kai reiks gauti atsarginių dalių. Vienas būdų suktis iš situacijos – įsivežti prekes be gamintojo leidimo. Rusijos Vyriausybė tą leido kovo pabaigoje.
Analitinio centro „INFOline“ generalinis direktorius Ivanas Fediakovas mano, kad Rusijoje duonos netrūks, tačiau pašnekovas įsitikinęs, kad sunkumai, susiję su įranga ir tiekimu iš užsienio, pirmiausia gali paveikti nedidelių kepyklų formatą. O štai daugelyje didelių kepyklų, ypač regionuose, I.Fediakovo teigimu, naudojama vietinė įranga.
Pagal naujų objektų skaičių kepyklos buvo sparčiausiai augantis viešojo maitinimo sektoriaus segmentas. Pasak I.Fediakovo, daugelis tokių kepyklų pirko Europos gamintojų, pavyzdžiui, „Fazer“, šaldytus pusgaminius. O kovo pradžioje ši bendrovė paskelbė pasitraukianti iš Rusijos.
I.Fediakovas mano, kad dabar paklausa keisis pramoniniu būdu iškeptos duonos naudai.
Tačiau net ir tokių gamintojų sąnaudos didėja, o tai reiškia, kad brangs ir gamyklinė duona. Be to, taupumo sumetimais gamintojai, kuriems dėl įrangos veikimo dar nekilo problemų, gali pradėti siaurinti asortimentą.
Esant tokioms sąlygoms apsidraudžia ir Rusijos miltų tiekėjai. Kaip nurodė kepyklų sąjungos atstovas R.Aidijevas, daugelis jų pradėjo reikalauti išankstinių mokėjimų. Be to, sutartyse su mažmenininkais numatyta, kad kainos bus peržiūrimos kas 1-3 mėnesius. Pasak R.Aidijevo, dėl to duonos kepėjams trūksta grynųjų pinigų srautų.
Pašnekovas teigė, kad dalies sudedamųjų produktų kainos kilo taip sparčiai, kad kai kuriais atvejais buvo naudingiau laikyti žaliavas sandėlyje, nei gaminti prekes ir parduoti jas senomis kainomis. „Visa tai galėjo lemti asortimento sumažėjimą“, – pažymėjo jis.
Vynuogių sultys vietoj apelsinų
„Gali sutrikti koncentruotų apelsinų sulčių tiekimas, nes gerai nusistovėjusios tiekimo grandinės dabar sutrikdytos“, – BBC sakė Sulčių, vandens ir gėrimų gamintojų sąjungos (Sojuznapitka) prezidentas Maksimas Novikovas.
Rusijos rinkoje daugiausia parduodamos iš koncentratų pagamintos sultys.
Grupės „Delovoj Profil“ duomenimis, 2020 m. iki 70 proc. sulčių produktų žaliavų į Rusiją buvo importuota iš užsienio, o 25 proc. sudarė Rusijoje neaugantys vaisiai. Analitinės agentūros „IndexBox“ duomenimis, 2019 m. Rusija buvo viena iš trijų didžiausių citrinų importuotojų pasaulyje.
Dienraštis „Izvestija“, cituodamas „Sojuznapitki“, rašė, kad apelsinų sulčių gamybai skirtas koncentratas importuojamas visų pirma iš JAV ir ES šalių.
M.Novikovo teigimu, dabar gamintojai pradėjo ieškoti alternatyvių sulčių gamybos būdų ir šiuo metu apie deficitą nekalba. Tačiau asociacijos atstovas pridūrė, kad dar per anksti kažką prognozuoti.
Viena alternatyvų – vietoj apelsinų sulčių importuoti žalias vynuogių sultis iš Uzbekistano. „Manome, kad vynuogių sulčių gamyba turi gerą potencialą, yra nemažai privalumų, susijusių su žaliavų tiekimu ir galimybe padidinti jų vartojimą – anksčiau vynuogių sultys buvo populiaresnės“, – kalbėjo A.Novikovas.
Jei taip nutiks, tai bus pavyzdys, kaip vieną produktų kategoriją pakeis kita. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad apelsinų sultys sudarė tik 3,4 proc. visų Rusijoje pagamintų sulčių – šalyje daugiausia gaminama obuolių sulčių, 44,7 proc. visos produkcijos – didelių pokyčių rinkoje tai nelems.
Gėrimų gamintojai gali susidurti ir su kita problema: „Tetra Pak“ paskelbė, kad nutraukia investicijas ir gamins tik pieno ir kūdikių maisto pakuotes.
Kovo pabaigoje dienraštis „Vedomosti“, remdamasi dviem mažmenininkais ir vieno iš pagrindinių maisto gamintojų atstovu, pranešė, kad dėl pakuočių trūkumo sutriko sulčių ir pieno tiekimas į parduotuves.
„Tetra Pak“ pakuočių gamykla yra netoli Maskvos, tačiau žaliavos jai tiekiamos iš užsienio. Kita skysčių pakuočių tiekėja, Norvegijos bendrovė „Elopak“, kovo pradžioje paskelbė sustabdžiusi veiklą Rusijoje.
Kaip BBC paaiškino Pieno rinkos tyrimų centro atstovas Michailas Miščenka, gamintojams nebus lengva rasti „Tetra Pak“ pakaitalą. Mat gamybos linijos jau pritaikytos „Tetra Pak“ dydžiui ir savybėms. Kitoms pakuotėms jas reikės pertvarkyti. Dėl to atsiras papildomų išlaidų.
Kitų rūšių pakuotės, pavyzdžiui, stiklinės ir plastikinės, gamintojams taip pat bus brangesnės nei esamos, sakė I.Fediakovas.
Kuriam laikui gali dingti iš lentynų
Sueižėjusios tiekimo grandinės ir kylančios kainos turės poveikį ir žuvų konservams. Gamintojai ir ekspertai teigia, kad jie brangs. Blogiausiu atveju, kuriam laikui gali apskritai dingti iš lentynų.
Žuvies perdirbimas ir konservų gamyba gali sustoti, jei pramonė negaus paskolų mažomis palūkanomis, agentūrai „Interfax“ sakė įmonių grupės „Za Rodinu“ direktorių valdybos pirmininkas Sergejus Liutarevičius.
Anot jo, reikiamų prekių kainos išaugo 80 proc., o gabenimas jūriniais konteineriais taip pat tapo neįperkamas.
Kovo pabaigoje duodamas interviu radijo stočiai „Baltik Plius“ jis pateikė šprotų pomidorų padaže pavyzdį ir teigė, kad iš tikrųjų tik pati žuvis ir saulėgrąžų aliejus yra grynai rusiški žuvies konservų komponentai.
„Skarda gaminama Europoje arba Kinijoje. Mūsų tiekėjas yra kombinatas Kaliningrade. Jis skardą perka iš užsienio. Svarbi sudedamoji dalis – pomidorų pasta. Pastaruosius penkerius metus ją importavome iš Irano ir Kinijos“, – kalbėjo S.Liutarevičius.
Nuo 2020 m. pabaigos rusiško saulėgrąžų aliejaus kaina kyla. Vyriausybė netgi nustatė mažmeninių kainų ribas, o kovo pabaigoje įvedė ir eksporto kvotas. Pasak A.Liutarevičiaus, balandžio 12 d. aliejus buvo parduodamas po 150 rublių už litrą – tris kartus brangiau nei vasario pradžioje.
I.Fediakovas atkreipė dėmesį, kad aliejaus kainos uždraudus eksportą ėmė kristi.
Ilgalaikį tiekimo grandinės pertvarkymą S.Liutarevičius apibūdina kaip labai sudėtingą procesą.
Mažiau prekių – žemesnis pragyvenimo lygis
Kylančios kainos ir sumažėjęs prekių asortimentas lems prastesnį gyvenimo lygį. Iš parduotuvių lentynų gali dingti daug pažįstamų prekių, o vietoje jų atsiras pakaitalų.
„Yra prekių, kuriomis negalime apsirūpinti patys. Todėl bus deficitas“, – sakė „Raiffeisenbank“ ekonomistas Stanislavas Murašovas.
Deficitas nereiškia, kad prekių rinkoje nebeliks, tačiau jų bus galima įsigyti mažesniu kiekiu. Todėl paklausa viršys pasiūlą ir kainos kils. „Viena vertus, trauksis perkamoji galia, tačiau kartu mažės ir vartojimo kokybė“, – komentavo S.Murašovas.
Valdžios institucijose kalbama apie paramą visuomenei, ketinama indeksuoti išmokas.
