Turkija šiais metais nori padidinti savo pajamas iš turizmo iki priešpandeminio lygio ir atgaivinti krizės nualintą ekonomiką, nes dėl infliacijos turkiškos liros vertė sumažėjo perpus.
Tai lengviau pasakyti, nei padaryti, nes Turkija labai priklauso nuo Rusijos energijos tiekimo, prekybos ir turizmo. 2019 metais abiejų šalių prekybos apimtis siekė 25,07 mlrd. eurų.
NATO narė Turkija iš principo nepritaria Vakarų sankcijoms Rusijai ir prie jų neprisijungė. Ji nori palaikyti gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina, nes šalyje gilėja ekonomikos krizė, o infliacija pasiekė dvidešimties metų aukštumas dėl didėjančių energijos ir grūdų kainų.
Todėl pajamos iš turizmo laikomos gyvybiškai svarbiomis siekiant sumažinti didžiulį einamosios sąskaitos deficitą, tačiau dėl sankcijų taikomi atsiskaitymų kortelėmis ir skrydžių apribojimai sukėlė baimę, kad Rusijos turizmas į Turkiją sumažės. Tačiau Turkija galbūt rado išeitį.
Rusai gali mokėti „Mir“ kortelėmis
JAV kortelių milžinės „Mastercard“ ir „Visa“ sustabdė savo veiklą Rusijoje, nes tai yra JAV sankcijų, kuriomis siekiama nubausti prezidentą Vladimirą Putiną, dalis. Tačiau Turkija yra parengusi būdą, kaip rusų turistai gali atvykti į Turkiją apeidami „Visa“ ir „Mastercard“ pasitraukimą: rusai Turkijoje gali naudotis savo lėšomis per Rusijos mokėjimų sistemą „Mir“.
Rusija 2014 metais sukūrė „Mir“ (rusiškai „taika“ arba „pasaulis“), baimindamasi, kad Vakarai gali įvesti sankcijas Rusijos bankams ir verslininkams dėl Krymo aneksijos ir užblokuoti „Mastercard“ ir „Visa“ operacijas. Vėliau „Mir“ buvo įdiegta kai kuriose užsienio šalyse, kuriose keliauja ir gyvena rusai.
Rusijos banko duomenimis, „Mir“ kortelės priimamos visoje Rusijos Federacijoje ir dar 12 šalių, įskaitant Armėniją, Kirgiziją, Kazachstaną, Baltarusiją, Vietnamą ir Kiprą. 2021 metų pabaigoje išduotų „Mir“ kortelių skaičius siekė 113,6 mln.
Šiuo metu Turkijoje mokėjimus „Mir“ kortelėmis priima trys bankai. Vienas jų „Mir“ korteles pradėjo priimti 2019 metais, motyvuodamas abiejų šalių prekybiniais ryšiais.
Turkijos iždo ir finansų ministras Nureddinas Nebatis sakė, kad šiuo metu Turkijoje „Mir“ kortelių naudojimo lygis siekia apie 15 proc. Bankai stengiasi jį dar padidinti, nepaisydami praėjusį mėnesį Ukrainos centrinio banko išsakyto raginimo šalims, taip pat ir Turkijai, sustabdyti visus mokėjimus „Mir“ kortelėmis.
Šiuo metu Turkijoje gyvenantys rusai dėl Vakarų sankcijų neturi kitų mokėjimo galimybių, išskyrus „Mir“ korteles ir grynuosius pinigus. Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Turkijos bankai atsargiai atidaro banko sąskaitas naujai atvykusiems rusams Turkijoje, nes baiminasi pažeisti sankcijas. Nuo vasario 24 dienos, kai prasidėjo karas, tūkstančiai rusų atvyko į Turkiją, laikydami ją saugiu prieglobsčiu nuo sankcijų.
Vaikščiojimas plonu ledu
Kai kurie ekspertai perspėja, kad Turkijos veiksmai gali būti interpretuojami kaip bandymas apeiti Rusijai taikomas sankcijas.
Turkija, kuri turi bendrą Juodosios jūros pakrantę ir su Rusija, ir su Ukraina, palaiko „sudėtingus“ politinius ir ekonominius santykius su abiem valstybėmis, portalui DW sakė Stambule gyvenanti ekonomistė Güldem Atabay. Pasak jos, „Kaip Vokietija negali įvesti energetinio embargo, taip ir Turkijos pozicija Rusijos atžvilgiu yra suprantama – taip ji bando apsisaugoti“.
Tačiau ji perspėja, kad su tokiu požiūriu Turkija turi būti atsargi.
„Jei bus siekiama pirkti energiją iš Rusijos ir parduoti ją Vakarams, Turkijos pozicija taps ne teisinga, o klaidinga. Atsižvelgiant į tai, kad esame šalis, kurioje tokių iniciatyvų potencialas yra didelis, jei pradėsime girdėti apie tai, kad čia perkami ir perdirbami naftos produktai, kurie paskui parduodami į Vakarus, gali kilti problemų, jei tai taps Rusijos įrankiu išvengti Vakarų embargo“.
Londone įsikūrusios investicinės bendrovės „BlueBay Asset Management“ strategas Timothy Ashas taip pat kritiškai įvertino Turkijos požiūrį į sankcijas Rusijai ir socialiniame tinkle „Twitter“ perspėjo, kad Turkija vaikšto plonu ledu.
