Prekyboje kovą – naujas uždarbio šuolis

„Manau, kad mūsų tinklo darbuotojai – vieni geriausių prekybos sektoriuje, – patikino bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. – Ir lojaliausi. Pas mus darbuotojų kaita ypač maža. Matau, kaip mūsų darbuotojai stengiasi, – jiems rūpi įmonės sėkmė.“

Pasak D.Dundulio, jis visada norėjo pasiekti tokį įmonės veiklos lygį, kad darbuotojai dirbtų našiai ir kuo daugiau užsidirbtų.

„Dabartinė situacija būtent ir yra tokia, kokios siekiau dvi dešimtis metų. Siekdami darbo efektyvumo įdiegėme daug naujovių ir dabar tai suteikia galimybę sumokėti darbuotojams normalias algas, – teigė pašnekovas. – Kita vertus, pinigus reikia užsidirbti.

Visi tie, kurie valdo verslą ir jo finansus, gerai žino, kad neužsidirbdama verslo įmonė ilgai didelių atlyginimų nemokėtų. Tai – abipusis rezultatas, kuris priklauso ir nuo darbuotojų įdėto darbo, ir nuo technologijų pažangos.“

Jis sako – jis žino. Juolab kad žmonės, kurie ieško darbo prekybos tinklų parduotuvėse, pasitikrina ir viešai skelbiamus duomenis apie jose mokamas algas.

Šie metai – antri, kai „Norfos“ ir „Lidl“ tinklai nuolat konkuruoja tarpusavyje dėl atlyginimų dydžio. Pastaruosius penkerius metus „Norfos“ parduotuvėse dirbančių žmonių atlyginimai nuolat didėjo, „Lidl“ – smarkokai svyravo. O pernai pavasarį įvyko virsmas – lietuvių įmonė pralenkė vokiečių bendrovę.

1418,74 euro. Toks šių metų kovą buvo vidutinis „Norfos“ darbuotojų uždarbis neatskaičius mokesčių pagal vadinamąją medianą – visą mėnesį įmonėje išdirbusių darbuotojų atlyginimą.

„Lidl“ atlyginimų mediana kovą siekė 1395,44 euro. Vasarį ji buvo daug didesnė – sukosi apie 2200 eurų, nes paprastai paskutinį žiemos mėnesį tinklą valdanti įmonė darbuotojams sumoka premijas.

Už šių dviejų tinklų rikiavosi kiti trys – „Iki“, „Rimi“ ir „Maxima“, juose atlyginimų mediana kovą sudarė atitinkamai 1122,25 euro, 1067,29 euro ir 1064,17 euro neatskaičius mokesčių.

Tokius prekybos bendrovių duomenis apie darbuotojų atlygį už darbą, atliktą šių metų kovą, paskelbė įmonių kreditingumo portalas rekvizitai.lt ir „Sodra“.

„Vertinant absoliučiai visų darbuotojų vidutines algas praėjusį mėnesį „Norfoje“ jos siekė 1536,7 euro ir buvo 306 eurais mažesnės už „Lidl“ mokamą vidutinį atlygį. Pagal medianą – visą mėnesį išdirbusių darbuotojų uždarbį – kovą mes buvome pirmi“, – sakė D.Dundulis.

Pasak jo, „Norfos mažmenoje“ vidutinis atlyginimas negali pranokti to, kuris apskaičiuojamas vokiškame prekybos tinkle, nes lietuvių įmonės administracijoje dirba tik šeši žmonės ir jų algos nedaro įtakos apskaičiuojant vidutinį darbo uždarbį.

Įprasta, kad užsienio kapitalo bendrovėms vadovauja iš užsienio atvykę vadovai. Jiems mokamos solidžios algos yra įskaičiuojamos į bendrą atlyginimų vidurkį ir jis tampa tokio dydžio, kokio realiai darbuotojai negauna.

Tad pagal realų darbuotojų gaunamą užmokestį „Norfai“ pavyksta išsaugoti lyderystę. Pernai liepą ir spalį joje mediana sukosi apie 1400–1420 eurų ir buvo didžiausia per praėjusius metus. O pagal šiųmečio kovo algas šis tinklas atgavo lyderio poziciją.

Apskritai nuo pernykščio iki šių metų kovo „Norfos“ atlyginimų mediana padidėjo kone dešimtadaliu – 9 proc.

Pasak D.Dundulio, įprasta, kad paskutinis žiemos mėnuo nebūna dosnus pinigų, vis dėlto net ir šių metų vasarį, palyginti su 2021-ųjų vasariu, vidutinė mediana „Norfoje“ buvo 10 proc. didesnė ir sudarė 1289,82 euro.

„Tuo metu kovo mėnesį medianos šuoliui įtaką padarė kelios priežastys. Viena jų – didesnis darbo dienų skaičius nei vasarį, kita – padidėjęs prekių pardavimas, o kartu ir darbo krūvis.

Daugumos pareigybių valandos įkainiai yra fiksuoti, tad kai mėnuo būna trumpesnis, mažiau susikaupia darbo valandų, atitinkamai mažesnė būna ir mediana.

Mūsų darbuotojai žino, kad atlyginimą gauna už kiekvieną atliktą darbą. Uždarbis didėja ne tik dėl to, kad didiname koeficientus, bet ir dėl to, kad jie darbe tuščiai nešvaisto laiko“, – pabrėžė D.Dundulis.

Tapo įprasta, kad „Norfos“ parduotuvėse darbuotojai prireikus padeda vieni kitiems. Be to, atsižvelgiant į pirkėjų skaičių reguliuojamas ir darbuotojų skaičius tam tikrose darbo vietose. Pavyzdžiui, prie tam tikrų produktų vitrinos paprastai dirba vienas žmogus, bet jei susidaro pirkėjų eilė, padėti jam ateina kolegos iš kitų skyrių.

Ir, atvirkščiai, kai pirkėjų gausos nėra, prie vitrinų dirbantys žmonės imasi kitų darbų – sveria, fasuoja sūrius ar kitus gaminius.

„Kartą anksti ryte, apie 5 valandą, važiavau pro vieną degalinę – mačiau, kaip degalinės operatorė plovė parduotuvės grindis. Ir tai, ko gero, ne vienintelis darbas, kurį ji turėjo nudirbti, kol nebuvo klientų.

Pas mus darbuotojai turi ir tokių darbų, kuriuos svarbu atlikti ne konkrečiu laiku, bet per visą dieną. Ir už tai sumokama“, – pridūrė D.Dundulis.

Maždaug pusės tinklo darbuotojų – tų, kurie dirba kasose ir prie sveriamų maisto produktų vitrinų, algos priklauso nuo asmeninės ir parduotuvės apyvartos, o kartu ir nuo aptarnautų pirkėjų skaičiaus. Kuo apyvarta didesnė, tuo didesnis ir uždarbis – jis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą.

Salės darbuotojų algoms įtaką daro iškrautų prekių kiekis per tam tikrą darbo valandų skaičių.

Nuo apyvartos nepriklauso tik kai kurių pareigybių – valytojų, apsaugos darbuotojų atlyginimas. Jiems mokama už darbo valandas. Nors apsaugos darbuotojų algos nėra didelės, bet ir jie skatinami – už kiekvieną pričiuptą ir policijai perduotą nesąžiningą pirkėją „Norfa“ jiems moka 50 eurų priedą. Mat pastebėti vagišius reikia gebėjimų ir įgūdžių – tai padaryti nėra paprasta.

„Esame įvedę specialią elektroninę sistemą, kuri fiksuoja individualius rezultatus. Atsižvelgiant į juos pagal tam tikras formules apskaičiuojamas atlyginimas. Tokia sistema taikoma maždaug 85 proc. visų darbuotojų.

Pasikeitė ir parduotuvių vadovų požiūris. Anksčiau jiems turėdavau kantriai paaiškinti, ką reiškia individualus atlygis už darbą. Dabar to nebereikia. Jeigu žmogus nenori dirbti, jis ir neužsibūna“, – teigė tinklo vadovas.

„Norfos“ tinklo mediana turi dar viena ypatybę – tai atlyginimas, kurį gauna regionuose dirbantys žmonės. Pragyvenimo lygis ten žemesnis nei sostinėje, o ir kitų sričių įmonių mokamas uždarbis neprilygsta tam, kurį gauna vilniečiai.

„Mūsų parduotuvių regionuose yra gerokai daugiau nei didžiuosiuose miestuose. Pavyzdžiui, Vilniuje yra tik dešimtadalis mūsų parduotuvių, visos kitos veikia nedideliuose miestuose ar miesteliuose. Kitų tinklų parduotuvės labiau koncentruotos didžiuosiuose miestuose. Ne kartą esame girdėję, kad regionuose mes esame vieni geriausių darbdavių“, – pasidžiaugė pašnekovas.

Kovo mėnesį „Norfos“ parduotuvių darbuotojai buvo užversti darbais, o tam neišvengiamai įtaką padarė ir Rusijos karas Ukrainoje. Protestuojant prieš okupantus rusiškos prekės buvo iškrautos iš lentynų, taigi ne kas kitas, o salės darbuotojai į sandėlius sunešė rusiškus saldainius, majonezą, alkoholį, kitas prekes.

Be to, žmonės, genami karo baimės, vasario pabaigoje–kovo pradžioje suskato pirkti daugiau maisto atsargų – keliskart padidėjo kruopų, miltų, konservų ir kitų ilgai galiojančių prekių pardavimas.

„Tuomet, kai pirkėjai perka gausiai, salės darbuotojams gal net kiek lengviau, nes jie nebekrauna prekių į lentynas – palieka jas ant padėklų, pavyzdžiui, miltus ar kruopas, ir žmonės jas gana greitai išgraibsto. Tačiau atlyginimas darbuotojams vis tiek skaičiuojamas atsižvelgiant į prekių kiekį – koeficientai tokiais atvejais nėra mažinami“, – paaiškino D.Dundulis.

Ar nuo karo pasitraukę ukrainiečiai turėjo galimybių įsidarbinti ir „Norfos“ tinkle?

„Keletą jų jau įdarbinome Vilniuje. Ko gero, iš viso jų priimsime apie 10. Jie patys ieškojosi darbo – patys atėjo į parduotuves.

Laisvų darbo vietų mūsų tinkle nėra daug, nes darbuotojų kaita labai maža. Niekada neprireikė jų ieškoti per Užimtumo tarnybą, nes dirbantys žmonės apie atsilaisvinusią darbo vietą pasako saviškiams.

Tas pat ir su ukrainiečiais – dauguma jų yra apsistoję pas pažįstamus žmones, ir jie, matyt, pataria, kur ieškoti darbo“, – sakė „Norfos“ savininkas. Gausiausiai perkamos prekės „Norfos“ parduotuvėse paliekamos ir ant padėklų – pirkėjai jas greitai išgraibsto.