Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų, pranešė bendrovė.
„Dabar yra būtini skausmingi sprendimai, tačiau siekiame, kad jie būtų tvarūs. Pirma, turime ir toliau užtikrinti kokybiškas ir konkurencingas paslaugas mūsų klientams. Antra, mažindami komandą privalome užsitikrinti galimybes jos augimui ateityje, kai atrasime nišas tolimesnei veiklai. Trečia, atsisveikindami su dalimi komandos sieksime visapusiškai padėti šiems darbuotojams prisitaikyti prie vykstančio pokyčio“, – pranešime sakė LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Apie 1,2 tūkst. numatomų atleisti žmonių dirba antrinėje įmonėje „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG.
Grupės bendrovėse dirba apie 9,2 tūkst. darbuotojų.
Pasak pranešimo, atleidžiamiems darbuotojams tiek LTG, tiek Užimtumo tarnyba teiks pagalbos priemones.
Pavyzdžiui, Užimtumo tarnybos specialistai konsultuos dėl registravimosi joje, informuos apie padėtį darbo rinkoje, laisvas darbo vietas, taip pat apie persikvalifikavimo galimybes ir kitas užimtumo rėmimo priemones.
„Norime padrąsinti atleidžiamus įmonės darbuotojus rinktis kompetencijų tobulinimą ar naujos kvalifikacijos įgijimą, nes Užimtumo tarnyba gali pasiūlyti itin platų spektrą mokymo programų“, – pranešime sakė tarnybos direktorė Inga Balnanosienė.
LTG taip pat veiks skambučių centras, kuris konsultuos darbuotojus Darbo kodekso klausimais, jie galės kreiptis ir pasitikslinti informaciją. Be to, planuojamos karjeros mugės su potencialiais darbdaviais, kurių metu bus galima gauti informacijos apie galimas darbo vietas visoje Lietuvoje.
Anot E. Lazausko, LTG efektyvindama veiklą sieks tęsti svarbiausius strateginius projektus – europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ statyba, ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimas. Vis dėlto peržiūrint veiklos planus atidėti kai kurie investiciniai projektai.
Tačiau neatsisakoma planų verslui pasiūlyti patrauklių paslaugų tarifų – balandžio pradžioje „LTG Infra“ pranešė, jog įkainiai verslui gali sumažėti iki trijų kartų.
LTG pakartojo, kad grupė įgyvendina planą, kuris apima tris kryptis: veiklos efektyvumo didinimo, sąnaudų mažinimo, diversifikacijos ir plėtros į naujas rinkas, ypač Vakarų Europos. Plano tikslas – prisitaikyti prie pakitusios verslo aplinkos ir padėti tai padaryti klientams, kurie ieško galimybių perorientuoti tiekimo grandines į Vakarus.
Tačiau Lietuvos geležinkelininkų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas sako, kad atleistųjų gali būti mažiau.
„Pagal mūsų paskaičiavimus, tas skaičius yra mažesnis nei skelbia LTG. Mažesnis ne dešimtimis, o keliais šimtais. Sutarėme, kad įvardintas skaičius yra tik maksimalus, koks gali būti, mes dar dėl to kalbėsime, dėl kiekvienos pozicijos kalbėsime, regionų, vietinės struktūros. Mane nustebino vadovų pareiškimas, kad su profsąjungomis suderinta, ta informacija nėra visai tiksli“, – ketvirtadienį BNS sakė Artūras Černiauskas.
Bendrovė anksčiau pranešė, kad šiemet perveš maždaug dukart mažiau krovinių – apie 26,5 mln. tonų. Tai bus didžiausias krovinių apimčių kritimas ir mažiausias pervežtas krovinių kiekis per įmonės veiklos istoriją. Dėl to grupė šiemet gali netekti apie 150 mln. eurų pajamų.
Dėl Europos Sąjungos (ES) ir JAV sankcijų „Belaruskalij“ trąšoms LTG prarado apie 11 mln. tonų krovinių per metus ir dėl to negaus 61 mln. eurų pajamų. Be to, dėl ES sankcijų „Lifosos“ savininkui įmonė praras dar 2,6 mln. tonų trąšų ir 12,8 mln. eurų pajamų.
Dėl ES sankcijų rusiškai angliai ir Lenkijai atsisakius ją pirkti, LTG nebeveš 2,5 mln. tonų anglies ir praras 12 mln. eurų pajamų, o dėl Baltarusijos draudimo vežti per jos teritoriją naftą ir jos produktus bei trąšas, kurių 95 proc. sudarė kroviniai į Ukrainą, nebebus pervežta 1,4 mln. tonos šių krovinių ir negauta 17 mln. eurų.
Vyriausybė yra numačiusi „Lietuvos geležinkeliams“ skirti 155 mln. eurų papildomą finansavimą – tokia suma numatyta patikslintame šių metų biudžeto projekte.
