Labiausiai perka vasarą, nors geriausias laikas – žiemą
„Capital Team“ NT brokerio Mariaus Samuolio teigimu, per pandemiją kaipmat išaugo susidomėjimas sodybomis, poilsiui tinkamais sklypais prie ežerų, upių. Prašymų surasti poilsiui tinkamą sodybą net padvigubėjo.
„Capital Smart“ NT brokeris Viačeslavas Mikelionis aiškino, kad jei prieš keletą metų sodybas žmonės dažniausiai pirkdavo vasarą, tai per karantiną viskas buvo kitaip.
„2021 m. sausį pradėjau pardavinėti 8 sodybų projektą Molėtų rajone prie ežero. Sausį–vasarį apžiūrų buvo nedaug, tačiau jau ankstyvą pavasarį susidomėjimas padidėjo ir įpusėjus vasarai visos sodybos jau buvo rezervuotos“, – portalui lrytas.lt pasakojo ekspertas.
Tačiau šie metai kiek ramesni. Trumpam sumažėjo domėjimasis ne tik sodybomis, bet ir kitu NT. Visa tai – dėl karo Ukrainoje.
„Bet tai lemia emocijos, nes bankai finansavimą vykdo įprasta tvarka, žmonės pajamų turi, poreikis pirkti nemažėja. Pirmos trys savaitės po karo buvo vangesnės, bet dabar aktyvumas vėl auga“, – teigė V.Mikelionis.
Pasak „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, žiema ir ankstyvas pavasaris būtų tinkamiausias metas derėtis.
„Gamta dar neprabudusi, niūru, pardavėjo emocinė būsena yra žemiausiame taške, tada lengviausia paspausti pardavėją ir išsiderėti mažesnę kainą. Tačiau tokiu metu rinkoje dažniausiai nebūna parduodančiųjų. Pardavėjai supranta, kad parduoti sodybą tokiu metu būtų nepalanku“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi specialistas.
Tačiau jis sakė nepastebėjęs, kad sodybų paklausa per pandemiją būtų itin išaugusi. Pasak pašnekovo, tai specifinė rinka, kurioje nėra nei daug pardavėjų, nei pirkėjų.
„Sodyba yra brangių objektų kategorijoje. Jei sodybos kaina siekia 100 tūkst. eurų ir daugiau, ji tampa nebelikvidi. Šiuo metu infliacijos baimė yra didesnė už karo baimę, tad namų ir butų rinka atšoko jau po dviejų savaičių, o į sodybas žmonės žvelgia atsargiau.
Jei buto ar namo pirkėjas atsiras net ir tokiu karo metu, tai sodybų tokiu laikotarpiu niekam nereikia. Apskritai, sodybos yra toks pirkinys, su kuriuo žmogus gali likti iki gyvenimo galo, net ir sugalvojęs ją parduoti“, – komentavo M.Čiulada.
Kai kurie perka net ir pasiėmę paskolą
Visgi pasiūlos nėra tiek daug. V.Mikelionis sakė, kad atvykę apžiūrėti sodybų pirkėjai dažnai skundžiasi, kad nėra ką pirkti, ypač prie vandens telkinių.
Dažniausiai gyventojai ieško jau tinkamų gyventi sodybų su komunikacijomis, esančių prie vandens telkinių, miškų apsuptyje. V.Mikelionis pasakojo, kad lietuviai renkasi ne tik vienkiemius, bet ir mažus 7–10 sodybų kvartalus, kuriuose aplinkos priežiūra centralizuota. Tokį sprendimą priima norintys į sodybą atvykę ilsėtis, o ne rūpintis žolės pjovimu ar kelių valymu.
M.Samuolio pastebėjimu, daugelis ieško tvarkingų, mažai investicijų į renovaciją reikalaujančių senų sodybų už 50 tūkst. eurų. Visada daug dėmesio sulaukdavo Molėtų, Utenos, Trakų, Zarasų ir Ignalinos rajonai.
„Sklypo dydis dažnai įtakos pasirinkimui nedaro, tačiau vis labiau populiarėja gražesnėse, nuošalesnėse vietose esantys sklypai, kuriuose žmonės planuoja statyti kilnojamąjį ar konteinerinį namuką“, – portalui lrytas.lt sakė pašnekovas.
O išaugus sodybų paklausai, išaugo ir jų kainos. V.Mikelionio skaičiavimais, per metus jos padidėjo apie 30 proc.
Šiuo metu gyvenimui tinkamų sodybų, esančių prie vandens telkinio ir nuo Vilniaus nutolusių iki 100 km, galima rasti už 150–200 tūkst. eurų.
Visgi, pasak M.Samuolio, didžioji dalis perkančiųjų ieško sodybų už 50–70 tūkst. eurų.
„Tokiu atveju dažniausiai perka savomis lėšomis. Tie, kurie ieško prabangesnės, šiuolaikiškesnės sodybos, tinkamos ne tik poilsiui, bet ir gyvenimui ištisus metus, kartais perka savomis lėšomis, kartais skolintomis“, – pastebėjimais dalijosi NT brokeris.
Eglė Dovbyšienė, SEB valdybos narė ir Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovė, nurodė, kad gyventojai dažniau skolinasi norėdami įsigyti būstą, skirtą nuolatiniam gyvenimui. Tačiau prasidėjus pandemijai iš tiesų buvo pastebėtas išaugęs klientų poreikis pasiskolinti sodyboms ar kitam poilsiui skirtam NT.
Sodybos buvo įsigijamos įvairiose Lietuvos vietose, tačiau, kaip portalui lrytas.lt sakė E.Dovbyšienė, pandemijos karštinei atslūgus sumažėjo ir noras skolintis poilsiui skirtam NT įsigyti.
Ar iš tiesų verta pirkti?
Kadangi dirbančių nuotoliniu būdu vis daugėja, V.Mikelionio manymu, sodybų, tinkamų gyventi ištisus metus, kainos kils.
„Dalis žmonių skaičiuoja, kiek jie įprastai išleidžia sodybų nuomai vasarą, gyvenant ten su visa šeima. Tad jiems verta turėti nuosavą sodybą, į ją nuvažiuoti sau patogu laiku, nereikia kaskart sukti galvos, kur išsinuomoti. Todėl, augant poreikiui, paklausai, augs ir kainos“, – teigė NT brokeris.
M.Samuolis į tai žvelgia kiek santūriau: „Ar nenutiks taip, kad daugelis per pandemiją nusipirkusių sodybas ir supratusių, kad pastatus reikia prižiūrėti, aplinka – rūpintis, pavargs ir už poros ar trejų metų didelė dalis tų sodybų į rinką sugrįš?
Jei tai taps masiniu reiškiniu, kainos, be abejo, koreguosis į pirkėjui palankesnę pusę.“
Kadangi gražių gamtos kampelių prie ežerų ar miškų nepadaugės, infliacija taip pat dar kopia aukštyn, sodybų kainos kristi neturėtų, sakė M.Čiulada.
„Bet jei klaustų, ar sodybą pirkti apsimoka, tai neapsimoka. Jokia – nei mažesnė, nei didesnė sodyba neneša jokios finansinės grąžos, tik valgo pinigus. Jei žmogus įsigijo sodybą, kažkiek ją paturėjo ir pardavė, reikia džiaugtis, jei bent atgavo tiek pinigų, kiek už sodybą buvo sumokėjęs. Dažniausiai net tiek neatgaunama.
Sodyba nėra kaip būstas mieste, kurį gali nusipirkti, kad ir apgriuvusį, suremontuoti, parduoti ir dar uždirbti. Su sodybomis tokia taisyklė neveikia.
Ir, apskritai, žmonės, pirkdami sodybas, tikrai negalvoja, kad jas pardavinės. Jie sodybas perka suprasdami, kad skandins pinigus, bet bus širdžiai miela. Nors dažnai perkant net nepagalvoja, kad tuos pinigus skandins“, – aiškino NT ekspertas.
Jis net yra palyginęs, kad už tą kainą, kurią žmogus išleis sodybą pirkdamas, ją nuolat prižiūrėdamas, remontuodamas, galima kone 20 metų kas antrą vasaros savaitgalį ilsėtis išsinuomotose skirtingose sodybose.
„Bet sprendimas turėti savo sodybą ir važiuoti tik į ją vieną yra gyvenimo būdas, kai kurių širdžiai tai yra mieliau“, – sakė M.Čiulada.
Kai kurie nusiperka ir nuomoja
Anot V.Mikelionio, yra ir tokių žmonių, kurie sodybas nuomoja, bet iš dalies. Pavyzdžiui, kol jie gyvena ir dirba užsienyje, sodyba nuomojama, o parvykę į Lietuvą jie grįžta į savo turimą poilsio vietą.
Kaimo turizmo asociacijos vadovė Agnė Vaitkuvienė sakė jau keletą metų pastebinti, kad perkančiųjų sodybas skaičius auga. Dauguma jas įsigyja savo poreikiams, tačiau dalis iš tiesų išbando sodybų nuomos verslą.
„Bet dažnai tokie nuomoja sodybas tik vasarai ir net neduoda maisto“, – portalui lrytas.lt komentavo ji.
A.Vaitkuvienė sakė su kitais sodybų šeimininkais juokaujanti, kad kaimo turizmo sodybų nuoma ir apskritai sodybos turėjimas yra brangus hobis, nes išlaikymo ir įrengimo išlaidos – nemažos.
„Mieste juk viskas sutvarkyta, yra visa infrastruktūra, takeliai, elektra, o nusipirkęs sodybą turi viską padaryti savo lėšomis, o jei sodyba nuomojama, nuomos kainos nėra didelės, tad atsiperkamumas tikrai labai mažas.
Per ilgą laiką sodyba ir nusidėvi, tai sodybų savininkai visus pinigus, kuriuos uždirba per sezoną, sukiša į remontą. Atrodo, kad tai romantiškas verslas, pelningas, bet tiesa nėra visai tokia. Nebent teikiamos ir maitinimo paslaugos, o sodyba – netoli miesto. Tada verslas tikrai gali užsisukti“, – pasidalijo mintimis pašnekovė.
M.Samuolis pritaria – vien atnaujinti kaimo turizmo sodybą ir pritaikyti ją nuomai reikia daug investicijų. „Laiko atžvilgiu miestiečiui pirkti sodybą, kaip papildomas pajamas nešantį objektą, neverta, nes sodyba reikia nuolat rūpintis, reklamuoti, o ir lankytojų srautas nėra itin didelis“, – teigė NT ekspertas.
Ragina gerai įvertinti pastato būklę
V.Mikelionis paragino perkančius sodybas atkreipti dėmesį į pastato būklę, nes dažnai tai būna jau ne nauji pastatai, tad reikia pasiskaičiuoti, kiek prireiks pinigų, norint jį sutvarkyti.
M.Samuolis pabrėžė, kad kartais sodybos būna net netinkamos renovacijai ir gali tekti statyti pastatą nuo nulio. Be to, brokerio teigimu, neretai gyventojų norai net neatitinka realybės.
„Dažnai ieškoma sklypo ar sodybos nuošalesnėje, gražesnėje vietoje, tačiau norima, kad privažiavimas vos ne iki pat objekto būtų išsfaltuotas, atvesta elektra. Bet netoliese esantis asfaltuotas kelias byloja, kad tai nebus nuošali ir rami vieta. O jei taip ir pasitaiko, tokio turto vertė yra gerokai didesnė, nei ieškantysis gali sumokėti“, – išsigryninti prioritetus paragino pašnekovas.
„Perkant sklypus ir senesnes sodybas reikėtų neapsigauti ir dėl elektros atsivedimo, galios padidinimo galimybių. Nesvarbu, kad per sklypą eina elektros linija, gali būti, kad, norint statyti namą arba pasididinti esamo įvado galią, reikės vesti naują liniją, kuri kainuos ne vieną tūkstantį eurų“, – paminėjo M.Samuolis.
Jis rekomendavo sodybas rinktis rudenį, žiemą ar ankstyvą pavasarį, nes tada galima išvysti visus trūkumus, pavyzdžiui, sunkų privažiavimą iki objekto. Įsigijus sodybą anksčiau per vasarą kai kurias problemines vietas galima sutvarkyti.
