Analitikų bendrovė „S&P Global Mobility“ prognozuoja, kad per ateinančius dvejus metus lengvųjų automobilių gamyba pasaulyje sumažės 2,6 mln. automobilių, blogiausiu atveju – 4 mln. automobilių. Labiausiai nukentės Europos automobilių pramonė.
BMW ir „Volkswagen“ jau sustabdė gamybą savo gamyklose Europoje, o „Mercedes“ neseniai 5,6 tūkst. darbuotojų Brazilijoje iki gegužės 3 d. išleido atostogų. Praėjusią savaitę „Ford“ ir „General Motors“ sustabdė kai kurių savo gamyklų veiklą.
JAV naujienų svetainė „Business Insider“ rašo, kad pasaulinės automobilių pramonės problemos susijusios su puslaidininkių trūkumu, o dėl Rusijos Ukrainoje pradėto karo jos dar labiau paaštrėjo, automobilių kainos – padidėjo.
Praėjusiais metais JAV naujų automobilių kainos vidutiniškai kilo 13 proc.. o naudotų – 29 proc. Rusijoje naujų automobilių kainos šį kovą išaugo 40 proc.
Didėjant paklausai, trūkstant komponentų ir sutrikus tiekimo grandinei, kitais metais automobilių kainos ir toliau augs.
Ukrainietiškas neonas, rusiškas paladis
Pasaulinė automobilių pramonė labai priklauso nuo žaliavų ir gamybos įrenginių Rusijoje ir Ukrainoje. Kai kurių prekių atveju ši priklausomybė yra labai svarbi.
Pavyzdžiui, Ukrainos bendrovėms „Krioin“ ir „Ingas“, įvairiais skaičiavimais, priklausė 45-54 proc. pasaulinės neono, kuris naudojamas gaminant jau ir taip deficitines mikroschemas, rinkos. Rusijai okupavus Ukrainą, abi bendrovės sustabdė savo veiklą.
Be to, Ukraina – viena iš pagrindinių automobilių laidų rinkinių eksportuotojų. Juos gamino 17 kartu su užsieniečiais šalyje atidarytų įmonių. Skaičiuojama, kad tiekėjai iš Ukrainos patenkindavo maždaug penktadalį Europos automobilių gamintojų laidų rinkinių paklausos, tačiau dabar kai kurie iš verslų taip pat nutraukė veiklą.
Rusija yra viena didžiausių aliuminio, naudojamo kėbulo dalims gaminti, gamintojų ir trečia pagal dydį nikelio, kuris yra pagrindinė elektrinių automobilių ličio jonų baterijų sudedamoji dalis, tiekėja. Šalis taip pat eksportuoja apie 40 proc. viso pasaulyje pagaminamo paladžio, kuris naudojamas kataliziniuose neutralizatoriuose. „Sunku įsivaizduoti pasaulinį automobilių verslą be rusiškojo paladžio“, – sako konsultacinės bendrovės „AlixPartners“ vienas vadovų Markas Wakefieldas.
Be to, Rusija ir Ukraina – pagrindinės ketaus, taip pat naudojamo plieno gamyboje, tiekėjos. „Alix Partners“ duomenimis, šiose dviejose šalyse pagaminama beveik 70 proc. į JAV tiekiamo ketaus.
Vis dėlto analitinės agentūros „Autostat“ vykdomasis direktorius Sergejus Udalovas mano, kad automobilių gamintojai gana greitai gali rasti alternatyvių tiekėjų, be to, jų paieškas jau pradėjo. Tik prireiks šiek tiek laiko, kol bus sudėliotos naujos tiekimo grandinės ir užpildytas trūkumas, rašo „forbes.ru“.
Smūgis „nervų sistemai“
Rusijos Ukrainoje sukelto karo pasekmes pirmosios pajuto Europos automobilių bendrovės. „Volkswagen“, „Audi“, „Porsche“, BMW, „Mercedes-Benz“, „Škoda“, „Ford“, „Cupra“ ir MAN buvo priverstos nutraukti gamybą, nes trūko ukrainietiškų diržų tiekimas. „Užtenka vienos sudedamosios dalies trūkumo, ir automobilio nebegalite gaminti“, – sako M.Wakefieldas.
Dėl bet kokios kliūties stabdoma gamyba arba neplanuotai padidėja sąnaudos.
Pasak „Škoda“ generalinio direktoriaus Thomaso Schaeferio, jo įmonei Ukraina – neatsiejama tiekimo grandinės dalis. „Tai ne tik kabelių pynės, turime jungiklių ir kitų komponentų, žaliavų tiekėjų“, – sako jis. Tačiau rimčiausia problema – laidų pynės. Anot T.Schaeferio, tai – automobilio nervų sistema, be kurios jis negali būti sukonstruotas.
Nelengva užtikrinti ir alternatyvų diržų tiekimą. Pavyzdžiui, Vokietijos automobilių pramonės asociacijos (VDA) generalinio direktoriaus Joachimo Damasky teigimu, pakeisti juos gaminiais iš Tuniso gali užtrukti apie mėnesį. Šiuo atžvilgiu pasisekė koncernui „Stellantis NV“ – jis gauna laidus iš Šiaurės Afrikos.
„Ukrainietiškus komponentus bus sunku pakeisti“, – sako „Capital Lab“ atstovas Eugenijus Šatovas. Jo skaičiavimais, gamybos perkėlimas iš Ukrainos į kitas Europos šalis gali užtrukti nuo 3 iki 10 mėnesių. Prisieis ne tik pritaikyti įrangą, bet ir apmokyti personalą.
Skaičiuojama, kad Vokietijos automobilių gamintojai vien kovą dėl diržų trūkumo buvo priversti sumažinti automobilių gamybą 150 tūkst. vienetų. „Puiki žinia ta, kad keli tiekėjai vis dar dirba, o kai kurie atnaujino gamybą“, – džiaugėsi „LMC Automotive“ pasaulinės automobilių pramonės prognozių skyriaus prezidentas Jeffas Schusteris.
Jei nutrūks rusiškų žaliavų tiekimas, automobilių pramonės problemos gali pasiekti naują lygį. Per pastarąjį mėnesį jų kaina jau gerokai padidėjo. Pavyzdžiui, paladžio kaina pakilo nuo 1800 iki 2270 JAV dolerių (1657,3 euro iki 2090 eurų) už Trojos unciją.
„Šiuo metu nenumatoma, kad paladžio tiekimas sutriks, tačiau situacija gali bet kada pasikeisti“, – sakė „Capital Lab“ atstovas J.Šatovas. Pasak jo, platina galėtų tapti alternatyva paladžiui gaminant katalizinius neutralizatorius, tačiau ji tokia pat brangi, be to, daugiausia platinos gaunama iš Rusijos.
Aliuminio kaina taip pat padidėjo iki rekordinės 4 tūkst. JAV dolerių (3683 eurų) už toną. Nikelio kaina išaugo dar labiau. Iš karto po Rusijos Ukrainoje sukelto karo jo kaina šoktelėjo nuo 20-25 tūkst. JAV dolerių (18414,5-23018 eurų) iki daugiau nei 100 tūkst. JAV dolerių (92072,5 euro). Nuo to laiko kaina beveik grįžo į ankstesnį lygį, tačiau analitikai mano, kad iki metų vidurio ji pasieks apie 34 tūkst. JAV dolerių (31304,6 euro).
Dėl didėjančių žaliavų kainų automobilių gamintojai priversti kelti savo gaminių kainas. Pavyzdžiui, „Tesla“ ir „Rivian“ tą jau padarė – elektromobiliai brangsta. „10-15 proc. elektromobilio akumuliatoriaus kainos sudarė nikelis. Dabar jo kaina padidėjo 1-2 tūkst. dolerių (920,7-1841,5 euro) – tai tikras poveikis“, – pažymi M.Wakefieldas iš „AlixPartners“.
Pasak E.Šatovo iš „Capital Lab“, elektromobilių gamintojų rezultatai priklausys nuo to, kiek jie sugebės persiorientuoti į alternatyvius akumuliatorius (pvz., ličio-geležies-fosfato). Tačiau didelė rezultatų sumažėjimo rizika: viena vertus, dėl smarkiai išaugusių gamybos sąnaudų, kita vertus, dėl lūkesčių, kad dėl prognozuojamo ekonomikos nuosmukio sumažės paklausa pagrindinėse rinkose.
„Alor Broker“ analitikas Andrejus Eškininas pastebi: gamintojai pradėjo didinti kainas, tačiau taip neteko dalies pirkėjų.
Kas toliau?
Tarptautinės konsultacinės bendrovės „Frost & Sullivan“ analitikai įsitikinę, kad dabartinių trikdžių pasekmės automobilių pramonei bus gilios ir plataus masto. Pasak jų, dėl tolesnių tiekimo iš Ukrainos ir Rusijos sutrikimų vėluos gamyba ir didės produktų kainos. Kaip rašo „Business Insider“, automobilių gamintojai „tik pradėjo matyti šviesą tunelio gale“ po pandemijos sukeltų blokadų, o štai iškilo naujų problemų, dėl kurių gerokai pabrango automobilių gamyba.
Tokia padėtis kelia grėsmę automobilių gamintojų pajamoms. Pavyzdžiui, kovo mėnesį BMW sumažino savo automobilių padalinio pelningumo prognozę 2022 m. nuo 8-10 proc. iki 7-9 proc. Savo metinėje ataskaitoje „Mercedes-Benz“ įspėja, kad didelės kainos „nekompensuos didėjančių žaliavų sąnaudų“.
„Volkswagen“, atsižvelgdama į padėtį pramonėje, nusprendė atsisakyti biudžetinių modelių ir pakeisti juos aukščiausios klasės „Audi“ ir „Porsche“ modeliais. Pasak finansų direktoriaus Arno Antlitzo, dabar kompanijos prioritetas – kokybė ir pelningumas, o ne apimties didinimas. „Volkswagen“ taip pat paskelbė, kad „Audi“ ir „Porsche“ iki 2026 m. gali pradėti varžytis „Formulėje-1“. Taip siekiama perkelti kompaniją į kitą rinkos segmentą, tačiau vartotojams tai reiškia, kad sumažės siūlomų automobilių modelių.
„Alor Broker“ atstovas A.Eškininas pažymi, kad gali kilti ir taip nepigių „Tesla“ automobilių kainos, o didžiausio elektromobilių gamintojo pajamas artimiausiu metu bus sunku prognozuoti, nes naudingųjų iškasenų rinkoje tebevyrauja didelis kintamumas, niekur nedingo ir tiekimo problemos.
Tačiau yra didelė tikimybė, kad benzininių automobilių vartotojai pereis prie elektromobilių, o tai tik sustiprins „Tesla“ pozicijas pasaulinėje automobilių pramonės rinkoje. „Vis dėlto reikia nepamiršti, kad tai įmanoma tik tuo atveju, jei bus išlaikytos elektromobilių kainos“, – sakė A.Eškininas.
Vienas iš didesnių nikelio kainų padarinių gali būti lėtesnis masinis perėjimas prie elektrinių transporto priemonių. Konsultacinės bendrovės „House Mountain Partners“ prezidentas Chrisas Berry mano, kad momentas, kai nesubsidijuojami elektromobiliai turėjo tapti pigesni už benzininius, jau praėjo. „Daugelis manė, kad tai įvyks apie 2025 m., tačiau, atsižvelgiant į tai, kad svarbiausių akumuliatorių metalų kaina sparčiai auga, šis lūžio taškas bus atidėtas metams ar dvejiems“, – prognozuoja J.Berry.
Vis dėlto, analitinės agentūros „Avtostat“ vykdomojo direktoriaus Sergejaus Udalovo teigimu, „pasaulinei automobilių pramonei dėl išvystyto bendradarbiavimo ir konkurencijos su sunkumais susidoroti daug lengviau nei Rusijos automobilių pramonei“.
