Bendrai, kaip nurodė „Akropolis Group“ komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas, saugumo, higienos ir sveikatos prevencijos priemonės jo atstovaujamiems centrams vien 2020 m. atsiėjo apie 500 tūkst. eurų neplanuotų išlaidų. Panaši suma skirta ir 2021 m.
Pernai prie COVID-19 prevencijos priemonių prisidėjo ir speciali įranga galimybių paso tikrinimui prekybos centruose, teko padidinti apsaugos darbuotojų skaičių.
„Galimybių paso tikrinimas kas mėnesį mums kainavo apie 70 tūkst. eurų, dar 30 tūkst. eurų – galimybių paso tikrinimo įranga. Taip pat Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ diegėme specialią lankytojų srautų skaičiavimo sistemą su „Srautų šviesoforu“, – išlaidas komentavo D.Mertinas.
Traukėsi nuomininkų apyvarta
Prekybos centrų veiklos rezultatams įtakos turėjo tiek papildomos išlaidos saugumo priemonėms, tiek ir dėl mažesnių lankytojų srautų kritusi „Akropolis“ nuomininkų apyvarta. 2021 m. bendra Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos ir pramogų centrų „Akropolis“ nuomininkų apyvarta siekė 513 mln. eurų ir buvo 8 proc. didesnė nei 2020-aisiais (474 mln. eurų), tačiau ji buvo 10,5 proc. mažesnė nei ikipandeminiais 2019 m. (573 mln. eurų).
Dėl pandemijai suvaldyti taikomų ribojimų lankytojų srautai, palyginti su 2019 m., buvo 36,7 proc. mažesni.
„Nors COVID-19 pandemija pristabdė planuotą rekordinį „Akropolis Group“ augimą mažmeninės prekybos srityje, ji nesutrukdė 2021 m. įsigyti vieną didžiausių prekybos centrų Rygoje – „Alfa“, kuris buvo pervadintas į „Akropole Alfa“ (nuo 2019 m. veikiantis „Akropole“ pervadintas į „Akropole Riga“). Taip pat tęsėme prekybos ir pramogų centrų modernizavimą – pernai Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliai“ buvo sertifikuoti pagal tarptautinį BREEAM standartą“, – paklaustas, kaip COVID-19 pakeitė plėtros planus, kalbėjo D.Mertinas.
Geriau su ribojimais, nei visai nedirbti
„Praėjusiais metais veikėme pandeminėmis sąlygomis – atsižvelgiant į situaciją, apribojimai keitėsi nuo griežto veiklos suvaržymo iki lankytojų galimybių pasų tikrinimo.
Nors įvairios pandemijos valdymo priemonės kėlė iššūkių ir papildomų išlaidų, prekybos centrui, taip pat jame veikiančioms parduotuvėms, restoranams, kitiems paslaugų teikėjams, leidimas veikti nors ir su apribojimais buvo kur kas geriau nei visiškas uždarymas, kai skaičiuojamos ne išlaidos prevencijai, bet negautos pajamos dėl nevykdomos veiklos“, – portalui lrytas.lt sakė „BH Europa“ generalinė direktorė Iveta Ardava.
Pagrindinės prekybos centro išlaidos buvo susijusios su galimybių paso įvedimu. Jos siekė apie 60 tūkst. eurų. Didžioji dalis išlaidų teko papildomiems darbuotojams, kurie buvo atsakingi už galimybių pasų tikrinimą. Mažesnę dalį išlaidų sudarė dezinfekcinis skystis, informacinės medžiagos ruošimas.
Išlaidos stipriai išaugo
Prekybos tinklas „Rimi Lietuva“ su COVID-19 prevencija susijusioms priemonėms 2020 m. išleido 380 tūkst., 2021 m. – 730 tūkst., o 2022 m. – 150 tūkst. eurų.
Kaip portalui lrytas.lt perdavė prekybos tinklo atstovė Gabrielė Šerėnienė, lėšos panaudotos apsauginėms sienelėms kasose įrengti, pirkėjų eiles reguliuojančioms juostoms, dezinfekcinių skysčių dozatoriams, medicininėms kaukėms, pirštinėms ir kitoms reikalingoms priemonėms.
„2021 m. įvedus galimybių pasus mums teko pareiga juos tikrinti didžiojoje daugumoje parduotuvių – tam buvo įrengti automatiniai skaitytuvai, padidėjo poreikis apsaugos darbuotojams, kurie šiuos dokumentus tikrino rankiniu būdu ir užtikrino teisės aktais nustatytos tvarkos laikymąsi. Šių paslaugų apimtis atsispindi ir ženkliai išaugusiose išlaidose“, – komentavo G.Šerėnienė.
Be viso to kiekvienais metais bendrovė skyrė apie 15 tūkst. eurų darbuotojų paramos fondui, kuriuo naudojosi žmonės, dėl savo ar artimųjų COVID-19 ligos patekę į sunkias situacijas. Kiekvienais metais po 10 tūkst. eurų buvo skiriama darbuotojų gerovės veikloms, kurios tapo aktualios pandemijos metu: pavyzdžiui, bendrovė savo žmonėms sudarė ir iki šiol sudaro galimybę esant poreikiui konsultuotis su psichologais.
Išleido milijonus
Prekybos tinklui „Maxima“ 2021 m. aprūpinti darbuotojus visomis būtinomis saugumo priemonėmis, pasirūpinti pirkėjais, dezinfekuoti patalpas ir suvaldyti pirkėjų srautus pernai atsiėjo daugiau nei 4 mln. eurų.
Investicijos į apsaugos priemones darbuotojams – medicinines vienkartines kaukes, skydelius, pirštines, dezinfekcinį skystį ir kt. – sudarė didžiąją dalį visų lėšų, skirtų saugumui užtikrinti. Tai buvo daugiau nei 1,7 mln. eurų. Antroje vietoje pagal dydį – lėšos, kurias prekybos tinklas skyrė patalpoms dezinfekuoti. Iš viso – beveik 1,2 mln. eurų.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė portalui lrytas.lt nurodė, kad pirkėjų srautų valdymo ir apsaugos stiprinimo sąnaudos pernai siekė beveik 860 tūkst. eurų. Kaip ir kitur, didžiosios jų dalies pareikalavo nuo 2021 metų rugsėjo iki gruodžio įsigaliojusi privaloma galimybių pasų patikra.
Darbuotojų testavimui – 100 tūkst. eurų
Kaip viena iš per COVID-19 pandemiją pasiteisinusių priemonių, prekybos tinkle taikomas ir profilaktinis testavimas, esant įtarimui dėl didesnės koronaviruso grėsmės kolektyve. Pernai tam buvo skirta daugiau nei 100 tūkst. eurų.
Taip pat pernai tris kartus padidintos lėšos, kurios skiriamas papildomoms socialinėms darbuotojų naudoms. Iš viso bendras prekybos tinklo socialinių naudų darbuotojams paketas pernai sudarė daugiau nei 2,3 mln. eurų. Visi – daugiau nei 12 tūkst. prekybos tinklo darbuotojų – pakartotinai antrus metus iš eilės buvo draudžiami papildomu sveikatos draudimu.
Papildomo sveikatos draudimo paketas 2021 metais buvo praplėstas, įtraukiant dar daugiau sveikatos priežiūros paslaugų. Šis draudimas, kuriam bendrovė atseikėjo 1,5 mln. eurų, darbuotojams leidžia paprasčiau pasirūpinti savimi: greičiau patekti pas gydytojus, atlikti diagnostinius tyrimus, gauti ambulatorinį gydymą tiek valstybinėse, tiek privačiose gydymo įstaigose, odontologijos bei reabilitacijos paslaugas visoje Lietuvoje.
Nerimą, įtampą ar stresą jaučiantiems darbuotojams sudarytos sąlygos nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais. Bendrovė savo lėšomis darbuotojams, susirgus sunkesne COVID-19 forma ir gydantis ligoninėje, skiria specialias išmokas.
Mažiau sezoninių darbuotojų
„Papildomų darbuotojų dėl pandemijos samdyti neteko, netgi priešingai – COVID-19 pandemijai sulėtinus prekybos tempą gerokai mažiau prireikė sezoninių darbuotojų tiek vasarą, tiek žiemos šventiniu laikotarpiu. O nuo pernai rugsėjį dalyje parduotuvių įvedus galimybių pasą, jose sumažėjo pirkėjų srautai ir apyvarta, todėl teko galvoti ne apie papildomų darbuotojų samdymą, o apie darbo esamiems darbuotojams užtikrinimą.
Galimybių pasus tikrino saugos įmonės darbuotojai, su kuriais bendradarbiaujame, taip pat esami mūsų parduotuvių darbuotojai“, – komentavo E.Dapkienė.
Pelną graužė išaugusios sąnaudos
Šiame tinkle grynojo pelno 2021 metais apskaityta 84,7 mln. eurų, t. y., 135 mln. eurų mažiau nei 2020 metais.
E.Dapkienė atkreipė dėmesį, kad 2020 metais „Maximos“ finansinius rezultatus reikšmingai pakoregavo įvykę struktūriniai pokyčiai, o didžiąją dalį uždirbto grynojo pelno sudarė dividendai, gauti iš susijusios bendrovės „Lincoln Land Erste B.V.“.
Tuo metu „Maximos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) pernai sumenko 3 proc. arba 5,6 mln. eurų iki 172,8 mln. eurų.
Pelningumo mažėjimui didžiausią įtaką padarė 2021 metais ženkliai išaugusios veiklos sąnaudos, ypač pabrango prekių transportavimas ir komunalinės paslaugos.
Pernai daugumos „Maxima“ darbuotojų baziniai atlyginimai buvo padidinti, papildomai darbo užmokesčio fondui skiriant 8 mln. eurų, taip pat išmokėta beveik 18 mln. eurų skatinamųjų premijų. Iš viso vidutinis „Maximos“ darbo užmokestis pernai augo dešimtadaliu.
Traukėsi klientų skaičius
„Pandemija prasidėjo 2020 metais ir nemažai prevencinių priemonių, laikydamiesi visų nurodymų, pradėjome taikyti jau tada. Analizuojant 2021 metus, galima išskirti du naujus dalykus – galimybių paso patikras ir atsiradusią galimybę testuoti darbuotojus jų darbo vietoje.
Iš savo pusės turėjome ne tik investuoti į galimybių pasą, bet ir susidurti su pirkėjų srauto praradimu parduotuvėse, kurių plotas viršija 1500 kv. m. Šis sugriežtintas klientų srautų ribojimas palietė apie 30 proc. visų „Maxima“ parduotuvių, kurios iki galimybių paso patikros įvedimo sugeneruodavo daugiau kaip 60 proc. visos „Maxima“ prekybos tinklo apyvartos. Pirkėjų srautas šiose parduotuvėse buvo kritęs 11 proc.“, – kalbėjo E.Dapkienė.
Vis dėlto prekybos tinklas pernai plėtrą vykdė nuosaikiai, o pagrindinis prioritetas buvo skirtas esamų parduotuvių bei gamybos cechų atnaujinimui. 2021 metais atidarytos 4 naujos, atnaujintos – 8 parduotuvės.
