Geologai sako, kad dėl didelių investicijų išgauti lietuvišką druską neapsimoka, tačiau iš gelmių ištrauktus gabaliukus galima pamatyti Vievio žemės gelmių informacijos centre.
Agurkų raugimui tiktų ne visa lietuviška druska
Lietuvos geologijos tarnyba, įvertinusi šio telkinio akmens druskos slūgsojimo sąlygas, kokybę, apskaičiavo išteklius – 545 mln. tonų. Tai reiškia, kad Lietuvos gelmėse kiekvienam šalies gyventojui yra po beveik 200 tonų akmens druskos.
Tarnybos Kietųjų naudingųjų iškasenų ir registro skyrius vedėjos Audronės Dumšienės teigimu, druska slūgso kaip kupolas – padas yra 500 metrų gylyje, o skliautas – 450 metrų.
Pasak jos, druskos klodas, kuris naudojimui tinka be sodrinimo, yra tiktai 10 metrų storio.
„Be sodrinimo tinka antros rūšies valgomajai bei gyvulininkystėje naudojamai druskai gaminti, o kita druska turėtų būti perdirbama. Agurkų raugimui ir marinavimui tiktų nedidelė dalis druskos, ne viso klodo“, – pasakojo A.Dumšienė.
Lietuviška druska vidutiniškai turi apie 6 proc. priemaišų – anchidrito, molingų medžiagų, gipso, karbonatų. Halito kiekis yra nuo 90,9 proc. iki 98 proc.
Virš druskos klodų auga grūdinės kultūros
Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys naujienų agentūrai BNS teigė, kad turimi druskos klodai, esantys keli šimtai metrų po žeme, nejudinami. Pasak jo, lietuviškos druskos kasyba neapsimokėtų – per brangi gavyba.
Pasak jau beveik tris dešimtmečius seniūnijai vadovaujančio A.Raukčio, vienu metu žemės sklypus buvo „nusižiūrėję verslininkai“. „Bet pardavė, nusibodo laukti. Dabar savininkai yra ūkininkai. Augina grūdines kultūras“, – pasakojo jis.
A.Dumšienė abejoja, ar gelmėse esanti druska „prisideda“ prie geresnio derliaus.
„Nemanau, kad pusės kilometro gylyje esantys sluoksniai turėtų įtakos viršuje esantiems augalams. Druskos klodas iš viršaus „apsaugotas“ 200 metrų storio triaso molio plotu, kuris labai gerai izoliuoja ir, kad kažkas prasiskverbtų aukštyn, labai sunkiai tikėtina, iš apačios saugo anhidritas, izoliuojantis nuo gilesnių vandeningų horizontų“, – tvirtino A.Dumšienė.
Lietuvos geologijos tarnybos teigimu, nors leidimų buvo išduotas ne vienas, realiai didžiausio Lietuvoje Usėnų telkinio akmens druskos ištekliai nebuvo detaliai žvalgomi, nes verslo susidomėjimo druskos gavyba nėra.
Anot A.Dumšienės, druskos telkiniai valstybės išžvalgyti preliminariai. Tai įvyko 1995 metais – išgręžus du gręžinius spėlionės pasitvirtino ir buvo aptikti druskos klodai.
Apie po žeme galimai esančią druską pasufleravo pietvakarių Lietuvos naftos paieškos gręžiniuose atlikti geofiziniai tyrimai.
A.Dumšienė prognozuoja, kad tolesnis žvalgymas kainuotų labai brangiai, bet technologijoms tobulėjant „viskas įmanoma“.
„Ta druska galėtų būti išgaunama ir nebūtinai šachtiniu būdu. Yra tokia metodika, kad druską būtų galima išplauti per gręžinius. Tik turbūt dar ne šiandien“, – svarstė Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.
Leidimai toliau žvalgyti jau parengtiniai išžvalgytus Šilutės rajono Usėnų telkinio akmens druskos išteklius buvo išduoti trims įmonėms: „Druvingiui“ (2001 metais), „Imlitex“ (2004 metais), „Testonai“ (2010 metais).
Dar vienas leidimas 1998 metais buvo išduotas S.Zolotilovo statybinių darbų įmonei „Lokys“, bet 2000 metais leidimas turėtojo prašymu panaikintas. 2015 metais įmonė likviduota bankrutavus.
Su tuometiniais įmonių vadovais susisiekti ir sužinoti jų patirtis lietuviškos druskos išžvalgymo darbuose nepavyko.
Daugiau telkinių nenustatyta, bet gali būti
Pasak A.Dumšienės, apie tai, kad Lietuvoje slūgso druskos klodai, sužinota po kartografavimo darbų, kai pagal gręžinių medžiagas analizuoti sluoksniai.
„Ta druska kaupiasi tam tikro periodo tam tikruose sluoksniuose. Pagal geologinės sąrangos ypatumus palankiausia yra būtent ta Lietuvos dalis“, – aiškino Lietuvos geologijos tarnybos atstovė.
Ji pranešė, kad Šilalės rajono Pajūrio ir Žvilių plotuose manoma irgi esant druskos klodų. Vienas gręžinys iškastas. Prognozuojama, kad druskos gali būti penkiuose kupoluose. „Yra galimybė rasti“, – teigė specialistė.
Spėjami prognoziniai lietuviškos akmens druskos ištekliai yra 2450 mln. tonų.
