Ruošiasi iš anksčiau
„Tradiciškai Velykų saldumynai tampa artėjančios šventės šaukliais – jie į mūsų parduotuves atkeliauja likus maždaug mėnesiui iki šv. Velykų. Pardavimai aktyvėti pradeda likus kelioms savaitėms iki švenčių, o dažniausiais pirkėjų pasirinkimas – šokoladiniai kiaušiniai bei saldainiai su žaislais“, – portalui lrytas.lt komentavo „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
„Jau nuo kovo mėnesio vidurio mūsų asortimente atsirado įvairiausių „Favorina“ prekinio ženklo saldumynų – šokoladinių kiaušinių, šokoladinių kiškių, įvairiausių saldainių, sausainių. Įvairiausius šventinius saldumynus pirkėjai įsigyja jau kelias savaites, kadangi jie yra ilgesnio galiojimo, tačiau šokoladiniai kiaušiniai išlieka populiarūs iki pat švenčių“, – teigė „Lidl Lietuva“ atstovė ryšiams su visuomene Lina Skersytė.
L.Skersytė tvirtino, kad prieš šią pavasario šventę pirkėjai aktyviai domisi dekoracijomis saldiems kepiniams, kuriuos patys daro namuose.
Parduotuvių tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Vaida Budrienė paantrino, kad šventinės prekės lentynose pasirodė kovo pabaigoje. Kaip teigė pašnekovė, kaip ir kasmet, parduodami velykiniai papuošimai, velykiniai šokoladai ir saldainiai vaikams bei įvairūs kiaušinių dažai.
„Pirkėjai tikrai domisi šventėmis maisto prekėmis. Jie pradėti pirkti jau kovo pradžioje, bet tokia tendencija matoma jau kelis metus. Pirkėjai ruošiasi šventėms iš anksčiau, apgalvoja, ką pirkti, perka įvairių gurmaniškų produktų – užtepėlių, gurmaniškų sausainių, padažų, alyvuogių, marinuotų artišokų“, – dalijosi pastebėjimais V.Budrienė.
Tuo metu „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis portalui lrytas.lt tikino, kad velykinė prekyba prasideda maždaug likus 10 dienų iki šv. Velykų.
„Velykų stalui perkami tortai (ypač lengvesni, jogurtiniai), pyragai, šakočiai, vyniotiniai, plokštainiai, taip pat duona, lavašai, ir t.t. Auga ir prekių, skirtų pyragų kepimui – mielių ir miltų paklausa“, – komentavo prekybos tinklo atstovas.
Kaip sakė D.Ryliškis, greta šventinių gardėsių ant stalo bus ir kiti tradiciniai mėsos gaminiai: marinuota paukštiena, vytinta ir rūkyta dešra, galvijų liežuviai ir kitos prekės.
„Šiais metais pirkėjams Velykų proga siūlome net 20 rūšių daugiau įvairiausių saldainių ir jų rinkinių nei pernai (iš viso turime 107 rūšis saldainių) – tai populiariausia velykinė dovana, kurią pirkėjai mėgsta įsigyti savo šventiniam stalui ar vykstant į svečius. Kiekvienais metais per Velykas saldainių ir kitų skanėstų pardavimai auga, tikimės to ir šiemet“, – komentavo „Rimi Lietuvos“ atstovė Gabrielė Šerėnienė.
Ji taip pat patikino, kad šventinės prekės parduotuvėse siūlomos nuo kovo vidurio, tačiau susidomėjimas išauga balandžio pradžioje. Tikėtina, kad pats pikas bus penktadienį ir šeštadienį.
Visgi G.Kadžytė atviravo, kad visi šokoladiniai kiškiai ir avinėliai ant stalo atiduria tik todėl, nes jie pardavinėjami parduotuvėse – ant tradicinio lietuvių stalo tokių maisto produktų nebūdavo.
„Netgi XX a. po Antro pasaulinio karo, tuo sovietiniu laikotarpiu, žmonės jau kalbėdavo: nu kaip nebus tų vaikų dantys iškirmiję, jeigu kemša saldainius?“ – prisiminė G.Kadžytė.
Pašnekovė aiškino, kad anksčiau per Velykas lietuviai apsiribodavo tokiais gardėsiais kaip kepti pyragai, bandelės, sausainiai. Taip pat buvo mėgstami ir pieno produktai, pavyzdžiui, varškės sūris su kmynais.
Klaipėdos turgavietėse – vien dekoracijos
Likus kelioms dienoms iki Velykų Klaipėdos „Senajame turguje“ ir „Naujajame turguje“ pardavėjai jau siūlo velykinius papuošimus: nuo beržų šakelių, „kačiukų“ iki savadarbių vainikų ir krepšelių.
Nuo pat ankstyvų rytų žmonės jau po truputį rūpinasi pavasarinėmis gėlėmis. Pavyzdžiui, penki vienetai narcizų čia kainuoja 1,2 euro, tačiau beržų šakelių galima įsigyti ir žemesnėmis kainomis – kuo daugiau, tuo pigiau.
Kalbinta velykinių dekoracijų pardavėja Elvyra pasakojo, kad prekybą pradėjo likus vos trims dienoms iki šventinės dienos. Paklausta, kodėl taip vėlai, klaipėdietė atsakė, kad anksčiau prekiauti neapsimoka – daugiausia žmonių užsuka būtent prieš pat Velykas.
Kaip sakė Elvyra, pirkėjai mielai nusiperka rankų darbo vainikus, kurių kaina čia siekia 5 eurus. Nors iš tokių prekių daug neuždirba, tai yra širdžiai maloni veikla.
Visgi prekeivė atkreipė dėmesį, kad į turgų užsuka vis mažiau žmonių. Anot jos, jaunimas mieliau užsuka į prekybos centrus, todėl daug kolegų prekyvietėje nesimato.
Tiesa, velykinių gardėsių šiame turguje beveik nematyti – prekyvietę užgožia puošmenos, dekoracijos pavasario šventei ir įprastai čia pardavinėjamos mėsos, žuvies, medaus prekės.
„Naujajame turguje“ situacija kiek kitokia – čia jau atitinkamai daugiau prekeivių, siūlančių savo pagamintas dekoracijas, margučių dažus ir kitas šventines puošmenas.
Portalo lrytas.lt kalbinta Jovita ir jos kolegė pasakojo, kad savo pagamintus velykinius krepšelius ir kitokias dekoracijas pardavinėja metai iš metų. Šiemet savo produkciją pradėjo siūlyti prieš geras kelias savaites iki Velykų.
Klaipėdietės čia atvyksta per visas metų šventes, tad jau tikina, kad ruoštis tikrai nėra per anksti. Pirkėjai nusiperka bent po velykinį krepšelį. Pastarųjų kompozicijų kainos svyruoja nuo 6 iki 15 eurų.
Kiti pardavėjai kiek mažesnius ir paprastesnius velykinius krepšelius pardavinėja ir po 1,5 eurų ir po kelis eurus už vieną vienetą.
Pardavėjai jau ruošiasi ir šventinei mugei, vyksiančiai likus dviem dienoms prieš Velykas. Kalbintos pardavėjos tikisi, kad jos metu užsuks dar daugiau klaipėdiečių ir savo pagamintą produkciją pilnai išparduos.
Nuo tradicijų jau nutolome
Šventinis Velykų stalas nėra vienas iš dalykų, palydintis šią pavasario šventę, nors dabar dauguma lietuvių temato tikslą pavalgyti ir tuo užbaigti šventę, akcentavo G.Kadžytė.
Etnologė aiškino, kad, remiantis tradicijomis, šventinis stalas niekada nebūdavo perkrautas nereikalingais daiktais. Kaip portalui lrytas.lt aiškino pašnekovė, velykinį stalą lietuviai uždengdavo gražiausia turima balta ar išsiuvinėta staltiese.
„Pagal tradiciją, Velykų stalo viduryje visada būdavo arba parsinešta verbos puokštelė, arba specialiai parinkti žalumynai, kaip padaigintos avižos, pavasarinės gėlės.
Prie žalumynų padedama pintinėlė margučių, kartais darydavo ir jų stovą. Na ir po to ant stalo sudėdavo maistą, kurį turėdavo po gavėnios vakaro, pasninko“, – dalijosi tradicijomis ekspertė. Ir pridūrė, kad ant stalo nuguldavo ir kiti saldėsiai.
Tačiau marginti kiaušiniai išliko viena iš tradicijų, kurių lietuviai dar laikosi.
„Šie metai nėra išskirtiniai. Kaip ir visada labiausiai perkami šokoladiniai zuikiai, įvairūs velykiniai saldainiai. Na, o aišku, pati perkamiausia prekė yra vištų kiaušiniai. Pavyzdžiui, velykiniu laikotarpiu kiaušinių yra nuperkama 3 kartus daugiau nei paprastomis savaitėmis“, – dėstė V.Budrienė.
Pašnekovė atkreipė dėmesį, kad prieš Velykas putpelės kiaušiniai tampa vis populiaresni – mat jie jau yra margi, tad nereikia dažyti, kad papuoštų šventinį stalą.
Kaip teigė „Iki“ prekybos tinklo atstovė, velykinių prekių susidomėjimas ir pirkimas yra panašus kaip ir praėjusiais metais, taigi kol kas neteko papildyti asortimento naujomis prekėmis.
„Vištų kiaušinių pardavimai šventiniu laikotarpiu padidėja du kartus, o putpelių – net 10 kartų“, – sakė D.Ryliškis. Kaip sakė atstovas, pirkėjai jau įsigyja ir „Norfos“ darbuotojų išvirtus ir nudažytus kiaušinius.
