Darbdaviams tapo kaip niekad svarbu užtikrinti ne tik konkurencingą atlygį, bet ir patenkinti dėl tebesitęsiančios COVID-19 pandemijos sukeltos nežinios besikeičiančius darbuotojų poreikius.
Personalo atrankos įmonės „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė teigė, kad dažna darbuotojų kaita nenaudinga nei įmonei, nei jos klientams.
Darbuotojų kaitos reikšmė
„Dažnai keičiantis darbuotojams įmonė turi daugiau finansinių išlaidų, nuolat pasikartojančius darbuotojų paieškos, atrankos, įdarbinimo, įvedimo į kompaniją, motyvavimo, išdarbinimo ciklus, kuriems reikalingi didesni žmogiškieji ir laiko ištekliai.
Dažna kaita turi įtakos ir įmonės reputacijai, darbdavio įvaizdžiui. Esant didesnei darbuotojų kaitai gali strigti organizaciniai procesai, sudėtingiau užtikrinti paslaugų teikimo kokybę“, – vardijo ekspertė.
Suprantama, personalo kaita įmonėse neišvengiama ir ji nebūtinai yra žalinga – taip plečiamos kompetencijos, žinių ir įgūdžių ribos, atsiranda naujų idėjų. Vis dėlto norint užtikrinti procesų kokybę ir efektyvumą, kaita turėtų būti nuosaiki.
Daugiausia darbuotojų turinčioje Lietuvos įmonėje – prekybos tinkle „Maxima“ personalo kaita per penkerius metus sumažėjo 14 procentinių punktų. Ankstyvoji kaita, kai žmogus išdirba mažiau nei 3 mėnesius, nuo 2017 metų tapo 9 procentiniais punktais mažesnė.
„Maža darbuotojų kaita pati savaime nėra tikslas. Sėkmingos įmonės interesas – sukurti tokias sąlygas, kad darbuotojams būtų gera joje dirbti, jie matytų to prasmę, jaustųsi vertinami dėl kasdienio darbo ir norėtų tęsti karjerą ir tobulėti būtent čia.
Mažėjančią darbuotojų kaitą vertiname kaip ženklą, kad mūsų pastangos sukurti saugią ir motyvuojančią darbo aplinką duoda rezultatų“, – sakė Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė.
Prekybos sritis – specifinė
R.Karavaitienė pažymėjo, kad būtent prekybos srities darbdaviai visame pasaulyje dažniau susiduria su iššūkiais dėl dažnos darbuotojų kaitos. Ji išskyrė kelias to priežastis.
Pirmiausia prekyba yra viena didžiausių pagal užimtumą ekonominių veiklos sričių – joje dirba didelė dalis visų dirbančiųjų.
Be to, darbas prekybos sektoriuje dažnai patrauklus darbo rinkos naujokams ir studentams, nes darbdaviai sudaro galimybę studijas derinti su darbu, dirbti lanksčiu grafiku, rinktis pamainas ir pan.
Tačiau darbo rinkos ekspertė pažymėjo, kad tokie darbuotojai dažnai darbą prekybos srityje nuo pat pradžių traktuoja kaip pradinį, laikiną arba tarpinį karjeros kelio etapą.
„Kalbant apie kitus darbuotojus, jų kaitai prekybos srityje turi įtakos įvairios priežastys: darbo pobūdis, laikas, darbo sąlygos, fizinis bei emocinis krūvis, atlyginimas, motyvaciniai priedai ir galimybė užsidirbti“, – vardijo personalo atrankos įmonės „CV-Online“ atstovė.
Ėmė vertinti stabilumą
Pandemijos laikotarpiu išryškėjo ir nauji darbuotojų prioritetai. Karantinui nulėmus nežinomybę dėl ateities ir padidinus nerimo lygį visuomenėje žmonės pradėjo ypač vertinti stabilumą ir darbo vietos saugumą.
„Permainingu COVID-19 pandemijos laikotarpiu užtikrinti stabilią ir saugią aplinką savo darbuotojams tapo esminiu mūsų įmonės prioritetu. Tik dirbdami komandoje, kurioje kiekvienas jaučiasi saugus, galime įveikti naujus iššūkius.
Tai, kad vien 2019–2021 m. darbuotojų kaita „Maximoje“ sumažėjo 10 procentinių punktų, pri- imame kaip jų pasitikėjimo ženklą“, – sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E.Dapkienė.
Jos teigimu, rūpinantis personalo saugumu svarbu skirti dėmesio ir jo fizinei, ir psichologinei sveikatai.
Pavyzdžiui, „Maxima“ visus darbuotojus jau antrus metus iš eilės draudžia papildomu sveikatos draudimu, darbuotojams susirgus sunkesne COVID-19 ligos forma skiria specialias išmokas, o emocinei savijautai stiprinti yra sudarytos sąlygos visiems „Maxima“ darbuotojams nemokamai anonimiškai konsultuotis su profesionaliais psichologais.
Rūpi ne tik alga
R.Karavaitienė atkreipė dėmesį, kad ilgą laiką vidutiniai atlyginimai prekyboje buvo vieni mažiausių rinkoje, tačiau per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje prekybos srities darbuotojų atlyginimai procentine išraiška auga bene daugiausia.
„CV-Online“ atstovės teigimu, galvodami apie finansinį atlygį darbuotojai vertina ne tik šiuo metu gaunamą algą, bet ir perspektyvą toliau gerinti savo bei savo šeimos gerovę.
Vidutinis „Maximos“ darbuotojų darbo užmokestis pernai didėjo dešimtadaliu, šiemet jis toliau auga. Didžiausias Lietuvos darbdavys metų pradžioje bazines algas padidino daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų, o spartesnį jų augimą šiemet pajus mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių gyventojai.
Šiais metais „Maximos“ darbo užmokesčio fondas papildomai didinamas beveik 13 mln. eurų.
„Siekiame, kad darbuotojai jaustųsi ne tik saugūs, bet ir matytų aiškias perspektyvas įmonėje. Dėl to rūpinamės ne tik darbo užmokesčio augimu, bet ir taikome iš-plėstines motyvacines atlygio priemones.
Mums svarbu sudaryti galimybes darbuotojams daugiau užsidirbti, o kartu ir tobulėti siekiant geresnių rezultatų“, – sakė E.Dapkienė.
Kas mėnesį „Maximos“ darbuotojai, priklausomai nuo jų pasiektų rezultatų, yra premijuojami. Praėjusiais metais prekybos centro darbuotojams išmokėta beveik 18 mln. eurų skatinamųjų premijų.
Negana to, „Maxima“ praėjusiais metais net 3 kartus padidino lėšas, skiriamas papildomoms socialinėms darbuotojų naudoms. Iš viso bendras socialinių naudų darbuotojams paketas pernai sudarė daugiau nei 2,3 mln. eurų.
Bendrovės kolektyvinėje sutartyje numatytas itin platus socialinių naudų darbuotojams paketas, pavyzdžiui, išmoka gimus vaikui, papildomos 3 dienų apmokamos atostogos vestuvių proga, stipendijos geriausiai besimokantiems darbuotojų vaikams.
Svarbus nuolatinis dėmesys
R.Karavaitienė pabrėžė, kad norint sumažinti personalo kaitą įmonei privalu rūpintis ir kitais dalykais, kurių darbuotojai tikisi iš darbdavio.
Pavyzdžiui, galimybėmis mokytis ir tobulėti, geromis darbo sąlygomis ir pažangiomis darbo priemonėmis, teigiamu mikroklimatu, profesinio ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra bei vadovais, kurie geba būti gerais lyderiais.
Ekspertės teigimu, darbuotojams svarbu justi, kad jų darbas yra įdomus, prasmingas, kuriantis vertę, o darbdavys su savo darbuotojais elgiasi sąžiningai ir teisingai.
„Taip pat svarbu išdarbinimo metu pasikalbėti su įmonę paliekančiu darbuotoju ir užtikrinti, kad jis drąsiai jaustųsi įvardydamas išėjimo iš darbo priežastis. Išdarbinimo pokalbiai gali parodyti pagrindinius darbuotojų sopulius“, – patarė „CV-Online“ rinkodaros vadovė.
Ji įsitikinusi, kad su dažna darbuotojų kaita teks susitaikyti toms įmonėms, kurios žino pagrindines savo problemas, bet jų nešalina ir apskritai nieko nekeičia.
Pasak R.Karavaitienės, organizacija turėtų būti atvira diskusijoms su darbuotojais, įsiklausyti į jų lūkesčius, užtikrinti atvirą, draugišką bendravimo kultūrą, kuri leistų užbėgti už akių „netikėtam“ išėjimui iš darbo.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė pritarė, kad sėkmingai veiklai reikia darbuotojų, kurie pasitikėtų vieni kitais, nebijotų diskutuoti, drąsiai reikštų savo nuomonę ir justų, kad jų veiksmai gali daryti įtaką įmonės procesams.
Pasak E.Dapkienės, pagal šiuos principus „Maxima“ plėtoja įmonės vidinę kultūrą, kuri vadinama SAP.
„Tai trijų esminių vertybių – susivokimo, atsakomybės ir pasitikėjimo savimi – pirmosios raidės. Mūsų bendrovėje labai svarbi paties žmogaus atsakomybė, kiek jis pats nori tobulėti, dalytis idėjomis ir augti kartu su komanda.
Kuriame tokią aplinką, kad kiekvienas jaustų savo laisvę ir matytų realias galimybes prisidėti prie pokyčių organizacijoje. Darbuotojų kaitos mažėjimas rodo, kad žengiame teisingu keliu“, – pabrėžė ji. (LR)
Daugiausia darbuotojų Lietuvoje turinčioje „Maximoje“ personalo kaita per 5 metus sumažėjo 14 procentinių punktų. R.Karavaitienė: „Norint sumažinti personalo kaitą įmonei privalu rūpintis ne tik alga, bet ir kitais dalykais, kurių darbuotojai tikisi iš darbdavio.“
