Kai neperka, nereikia ir gaminti
Kaip teigė „Investuok Lietuvoje“ Investicijų plėtros departamento direktorė Vida Staskonienė, gamybinių įmonių sprendimų, tiek renkantis šalis verslo plėtrai, tiek stabdant veiklą, priėmimas neretai trunka kelerius metus. Šią akimirką įmonės situaciją stebi ir ją vertina, dalis pasirinko tarpinį variantą – mažinti gamybos apimtis ar stabdyti tam tikras veiklas ir investicijas.
„Ko gero, dabar net ir pačios kompanijos sunkiai galėtų įvardyti savo konkrečius ateities planus Rusijoje“, – portalui lrytas.lt komentavo V.Staskonienė. Tad ar įmonės, uždariusios automobilių gamyklas Rusijoje, galėtų svarstyti įkurti naujas kitose šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, atsakymo pašnekovė neturėjo.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Rimas Varkulevičius teigė, kad jei kalbėtume apie Rusijoje esančių gamyklų perkėlimą į Lietuvą, atsakymas būtų aiškus. To tikrai niekas nedarytų, nes perkelti dideles gamyklas su visais technologiniais įrengimais ir specialistais sudėtinga.
Tačiau įsikuriančių mažesnių gamyklų galbūt ir galėtume išvysti.
„Lietuvos potencialas nėra didelis, bet jeigu plėtosine Taivano iniciatyvas, lustų gamybą, galbūt galėsime pradėti plėtoti ir automobilių pramonę. Juk turime „Contintental“, „Hella“ gamyklas. Lietuvoje galėtų įsikurti ne automobilių surinkimo, o daugiau atskirtų detalių gamybos įmonių“, – su portalu lrytas.lt kalbėjosi R.Varkulevičius, priminęs Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje veikiančias Vokietijos automobilių komponentų gamintojas „Hella“, kuri Lietuvoje veikti pradėjo 2018 m., ir „Continental“, atsidariusią 2019 m.
Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Tomas Grabauskas patikino, kad asociacija jokios informacijos apie automobilių įmonių planus neturi. Tačiau, jo asmenine nuomone, bendrovės neturėtų svarstyti apie naujų gamyklų kūrimą kitose šalyse, taip kompensuojant sustabdytų gamyklų Rusijoje veiklą ar bandant jas perkelti į saugias šalis.
„Rusijoje pastatytos gamyklos savo pasirodymą baigė. Jos ten buvo statytos dėl mokesčių reguliavimo, o ne todėl, kad Europos gamyklos nebesugebėjo pagaminti pakankamai automobilių Vakarams.
Paprastai tariant, jeigu produktas buvo gamintas ne Rusijoje, jam buvo taikomi muito mokesčiai įvežant į šalį. Todėl gamyklos buvo kuriamos iš karto Rusijoje, kad automobilius ten būtų galima pigiau ir lengviau parduoti“, – aiškino T.Grabauskas.
Kaip jis aiškino, Rusijoje pagaminti automobiliai buvo skirti būtent Rytų rinkai, tad sustabdžius veiklas agresorės teritorijoje, Vakarų šalyse įkurtose gamyklose tempai ir gamybos našta nė kiek nepadidėjo. „Juk kai niekas Rusijoje automobilių nebeperka, tai nebereikia jų ir gaminti“, – sakė T.Grabauskas.
Trūkstame specialistų
V.Staskonienės teigimu, Lietuva globalioms, vakarietiškoms įmonėms gali pasiūlyti saugią ir stabiliai verslo aplinką – tai didžiulis privalumas.
„Turime puikių tarptautinių gamybos kompanijų, veikiančių Lietuvoje, kurios pasiekia norimus rezultatus ir demonstruoja pasitikėjimą Lietuva plėsdamos savo veiklos apimtis mūsų šalyje.
„Hella“ ir „Continental“ įsiliejimas į Lietuvos ekosistemą paspartino automobilių pramonės klasterio formavimąsi bei paliudijo, kad gamybos pramonės plėtrai Lietuvos industrinis klimatas yra palankus ir atviras“, – kalbėjo pašnekovė.
Tačiau T.Grabauskas yra kiek skeptiškesnis. Anot jo, Lietuva didelių įmonių automobilių gamykloms yra per maža rinka, o ir automobilių pramonė šalyje nėra pakankamai išplėtota, pritrūktume net inžinierių.
„Aš nematau tokioms gamykloms reikiamų specialistų, reikėtų vežtis darbuotojus iš kitur arba mokyti juos dirbti nuo pradžių.
Turėtų būti labai didelė ekonominė paskata, kad įmonė lygioje vietoje imtųsi užkūrinėti kažkokią gamyklą, nes ir kaštų, ir darbuotojų parengimas – didžiuliai galvos skausmai“, – portalui lrytas.lt komentavo T.Grabauskas.
Elektronikos produktų gamybos įmonės taip pat kalba apie inžinierių trūkumą. Pasak jų, šių specialistų poreikis kasmet paauga dviem ar net trimis kartais, o ateityje jų reikės ir dar daugiau.
„Per 2021–2022 m. tikimės būti pasamdę jau apie 500 specialistų, o per ateinančius keletą metų išauginti mūsų įmonės darbuotojų skaičių iki 1,5 tūkst. Skaičiuojame, kad bent dviem trečdaliams šių pozicijų bus reikalingas elektronikos inžinerijos ar susijusių krypčių išsilavinimas.
Šiuo metu matome, kad šių specialistų poreikis daugiau nei 4 kartus viršija pasiūlą, o stojančiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius tikrai nėra pakankamas vis augančiam poreikiui rinkoje užpildyti“, – teigė „Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos ir talentų paieškos vadovė Ieva Koncevičiūtė.
Bet kokių gamyklų mums nereikia
Vladas Lašas, verslininkas, bandęs pakviesti JAV elektromobilių gamintoją „Tesla“ statyti gigafabriką Lietuvoje, patikino, kad apskritai noras, jog Lietuvoje būtų kuriamos automobilių gamyklos, neturi būti susijęs su dabartine karo situacija, nes tai nieko nekeičia. Įmonės gamyklas Lietuvoje įkurti gali bet kuriuo kitu metu.
Tačiau reikėtų žvalgytis ne į bet kokius verslus. „Senomis technologijomis grįstų automobilių gamyklų į Lietuvą perkelti neverta. Kai kuriuos dalykus automobilų pramonė turi užmiršti ir palikti.
Mums reikėtų tokių, kurios susijusios su dirbtiniu intelektu, programine įranga, autonominių automobilių, specialiomis elektromobilių technologijomis, nes automobiliai dabar iš paprastos transporto priemonės transformuojasi į kompiuterius ant ratų“, – portalui lrytas.lt teigė V.Lašas.
V.Staskonienė taip pat minėjo, jog Lietuvai itin svarbu, kad gamybinės investicijos, projektai kurtų aukštą pridėtinę vertę: naudotų pažangias technologijas, automatizuotus sprendimus, samdytų kvalifikuotus darbuotojus.
„Tokios gamybinės investicijos padeda Lietuvai stiprinti savo, kaip pažangioms gamybinėms investicijoms patrauklios lokacijos, įvaizdį.
Galima skaičiuoti ir ekonominę naudą: kuriamos naujos aukštos kvalifikacijos darbo vietos, stiprinamos kompetencijos, mokamas aukštesnis nei vidutinis darbo užmokestis, didesni mokesčiai valstybei“, – vardijo privalumus V.Staskonienė.
Anot V.Lašo, Lietuva neturi siekti masinės gamybos populiariausių automobilių gamyklų, nes kiltų didelių logistikos iššūkių. Galima automobilių pramone užsiimti ir mažesnėse bendrovėse, kurias jau turime.
„Juk, pavyzdžiui, didelė dalis tokių įmonių, kaip „Teltonika“, „Ruptela“, jau amerikiečių įsigytos „Baltic Car Equipment“, produkcijos naudojama informacijos rinkimui iš mobilių objektų, o tai dažnai yra automobiliai.
Turime ir „Elinta Motors“, ją galime vadinti maža, bet sparčiai augančia automobilių gamykla. Ji sėkmingai gamina komercinius elektromobilius, naudodama paprastus komponentus: važiuoklę, kėbulą, programinę įrangą, elektromobilių pavarą, jų valdymo sistemas. Visa tai sukurta Lietuvoje ir labai reikalinga Europoje bei kitose pasaulio šalyse“, – pasakojo V.Lašas.
Lrytas.lt primena, kad dauguma automobilių gamintojų sustabdė savo pramoninę gamybą Rusijoje, kurios didžioji dalis buvo skirta vietinei rinkai.
Pavyzdžiui, „Volkswagen“ ir „Volvo“ kovo pradžioje paskelbė stabdantys savo gamyklas Kalugoje, „Toyota“ – Sankt Peterburge.
„Renault“ taip pat sustabdė darbą Maskvos gamykloje po to, kai Ukraina ragino boikotuoti bendrovę. Vis dėlto prancūzų grupė valdo didžiąją dalį didžiausios Rusijos automobilių gamintojos „AvtoVAZ“.
