Pirkti dar neskuba
Kaune veikiančios įmonės „Adomax“ direktorė Rima Safanova teigė nepastebinti, kad antrajame pagal dydį Lietuvos mieste būtų nuo karo bėgančių ukrainiečių išaugęs susidomėjimas būsto įsigijimu. Kol kas pirkimo sandorių taip pat nebūta.
Kaip pastebi R.Safanova, dalis vis dar turi vilčių, kad ilgai neužsibus ir po kelių mėnesių grįš į gimtinę. Įprastai ieškoma 3–6 mėnesiams, bet ilgesniam laikotarpiui vengiama.
Visgi įmonės direktorė dabartinę situaciją palygino su buvusią prieš karą: Lietuvoje kiek anksčiau įsitvirtinę iš Ukrainos kilusios šeimos jau buvo pradėjusios domėtis NT pirkimo variantais ir galimybėmis.
Naujienų portalo lrytas.lt kalbintos pašnekovės žiniomis, tai tokie pirkėjai, kurie jau turi ir leidimą gyventi, ir dirbti. Tiesa, jiems taip pat padeda ir kredito unijos. Šiuo metu tokių sandorių jau nebeliko.
Ekonomistas Marius Dubnikovas pabrėžė, kad natūralu, kad NT pirkimas nėra sprendimas, kurį reikėtų priimti esant nežinomybei. „Jei galima nuomotis, protingiausia nuomotis, o tik pabėgus iš karšto taško pirkti būstą yra sudėtinga“, – sakė M.Dubnikovas.
„Svarbu, kad dauguma atvažiuoja be pinigų ar santaupų, dažnai tai kainuoja per daug, nei gali sumokėti“, – akcentavo ekonomistas. Todėl kol kas yra stengiamasi, kad bent jau būtų užtikrintos padorios gyvenimo sąlygos.
NT konsultantų ir paslaugų įmonės Vilniuje „Akorus“ nekilnojamojo turto konsultantas Laurynas Žiūkas portalui lrytas.lt taip pat patvirtino, kad pardavimai nevyksta. „Nuoma tikrai suaktyvėjusi, bet su pirkimu dar nesame susidūrę“, – patikino jis. Susidomėjimo taip pat nebūta.
Kaip atkreipė dėmesį L.Žiūkas, atvykusios šeimos ar pavieniai asmenys ilgalaikės nuomos kiek vengia dėl nežinomybės, tikėjimo, kad greitai galės grįžti. Vis tik, daugėja ir tokių, kurie ateitį sieja su Lietuva, tad svarsto ir apie ilgalaikės nuomos sutartis. Įprastai – vieneriems metams.
Pašnekovas pastebėjo, kad visų šių trijų tipų klientų yra apylygiai, jei reikėtų suskirstysi visus besikreipiančius.
„Inreal“ bendrovės atstovė Rūta Merčaitienė portalui lrytas.lt taip pat patikino, kad pasidomėjus, ar įvairiuose Lietuvos miestuose šios įmonės NT brokeriams teko tiesiogiai susidurti su ukrainiečių poreikiu įsigyti būstą, atsakymas buvo neigiamas. Vis tik patvirtino, kad didesniuose šalies miestuose jau nėra ką pasiūlyti norintiems išsinuomoti butą.
Ieško kuo pigiau, tačiau tai tampa iššūkiu
„Pavyzdžiui, šiam momentui vieno kambario butų Kaune yra 15, 2 jau rezervuoti. Nuoširdžiai pasakius, mes neprisimename tokių laikų. Kokie 8 iš jų yra bendrabučių tipo“, – R.Safanova skaičiavo būsto nuomos pasirinkus Kaune.
Pašnekovė iš darbo praktikos pastebėjo, kad karo pabėgėliai variantų ieško kuo žemesnėmis kainomis, tačiau dėl trūkumo tai padaryti sekasi vis sunkiau.
R.Safanova skaičiavo, kad jei iki karo Ukrainoje vieno kambario, šiuolaikiškai įrengtas butas su baldais mėnesiui kainuodavo vidutiniškai 280–300 eurų, tai dabar – kaina bemaž tokia pati.
„Lenkiu galvą, kad Ukrainoje esant karui lietuviai nepiktnaudžiauja, nors kainas pakelti galėtų“, – komentavo pašnekovė. Ji pridūrė, kad kauniečiai supranta, kad viskas brangsta ir pasiūlos NT rinkoje nėra, tačiau nuo atvykėlių „devynių kailių nelupa“
Visgi ji atkreipė dėmesį, kad įsikuriantys nepažįstamoje vietoje neretai neapskaičiuoja savo galimybių ir poreikių. R.Safanova pasakojo, kad buvo sulaukusi skambučių iš ukrainiečių, kurie nori, kad vaikams mokykla būtų arti, taigi nereiktų naudotis viešuoju transportu.
Kaip skaičiavo kalbinta įmonės vadovė, vaikui Kaune viešojo transporto bilietas mėnesiui kainuotų 6 eurus ir tektų pavažiuoti keliasdešimt minučių, tačiau tėvai jau sutaupytų bent kelis šimtus eurų, kuriuos išleistų būsto nuomai.
Tuo tarpu L.Žiūkas taip pat komentavo, kad trumpalaikės nuomos paieška jau senokai apkarto dėl trūkumo, tad dalis karo pabėgėlių ima viską, kas tik pasiūloma. Neretai būna ir taip, kad butas ne itin patinka, tačiau nėra iš ko rinktis.
Vis tik tie, kurie renkasi butą ilgalaikei nuomai, jau stengiasi, kad objektas bent kiek atitiktų lūkesčius.
Kalbėdamas apie savininkų požiūrį į ukrainiečius, jis patikino, kad išlieka ir tokių, kurie dėl savo politinių įsitikinimų ar galimų rizikų nusprendžia nenuomoti savo būsto. Tiesa, tokių jau mažuma.
„Yra dalis prabangių turtų, kur dviejų kambarių butas mėnesiui kainuoja 800 eurų ir juo domisi. Kaip ir Lietuvoje, išgalės labai skirtingos. Yra ir tokių, kuriems nepavyskta įsikurti Vilniuje, todėl važiuoja į Kauną“, – sakė pašnekovas.
Mokėsime brangiau, tačiau kiti nieko nepajus
„Turbūt nebus ryškaus šuolio tam tikruose segmentuose. Ne visi pabėgėliai turės galimybę išsinuomoti būstą už 1 000–2 000 eurų per mėnesį, tai reiškia, kad reikės didesnių būstų rinkoje, nes didesni būstai yra pigesni ir ten jau gali apsigyventi po kelias šeimas“, – nuomojamų būstų situaciją apžvelgė „Inreal“ investicijų ir analizės vadovas Tomas Sovijus Kvainickas.
Kaip analizavo pašnekovas, gali būti, kad ilgainiui padidės ne tik daugiau kambarių turinčių būstų kainos, bet ir vieno kambario butai. Mažiausią poveikį pajus tie segmentai, kuriuose nuomos kainos itin aukštos: jei asmuo nuolat nuomojasi už 500 eurų per mėnesį, staiga nepereis prie 2 000 eurų.
„Kai staigiai padidėja gyventojų skaičius, suprantame, kad tokio gyventojų prieaugio per paskutinius keliasdešimt metų mes neturėjome. Jis neauga tokiais tempais, todėl mes turėjome daugmaž subalansuotą NT rinką“, – dėstė jis.
T.S.Kvainickas pažymėjo, kad mažesniuose Lietuvos miesteliuose nuomojamo būsto yra daugiau nei didmiesčiuose, tačiau reikia suvokti, kad jei lietuviai iš ten išsikėlė, tam buvo priežastis.
Portalui lrytas.lt pašnekovas sakė, kad nuomojamų butų trūkumo problemą turėsime dar kurį laiką.
Tuo tarpu M.Dubnikovas, paklaustas, ar brangu ukrainiečiams pragyventi Lietuvoje, atkreipė dėmesį, kad reikėtų pradėti nuo to, kad atlyginimai Lietuvoje ir Ukrainoje skiriasi dramatiškai. Tai reiškia, kad atitinkamai skiriasi pajamos bei santaupos.
Kaip portalui lrytas.lt komentavo ekonomistas, Lietuva atvykstančioms moterims su vaikais gali pasirodyti patraukli šalis dirbti ir užsidirbti tuose srityse, kur labiausiai trūksta darbuotojų.
Balandžio pirmosiomis dienomis skaičiuojama, kad nuo vasario 24 d. į Lietuvą atvyko beveik 41 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos.
