Lietuvoje grūdų užauginama 3-4 kartus daugiau, nei reikia šalies poreikiams patenkinti. Didžioji dalis grūdų eksportuojama. Pieno primelžiama 1,5 karto daugiau, tačiau dėl stiprios pieno perdirbimo pramonės žaliavinis pienas dar ir importuojamas, jautienos, avienos užsiauginame 2–3 kartus daugiau nei suvartojama šalyje, paukštienos – šiek tiek daugiau nei šalies poreikiai.
Lietuva pati neužsiaugina pakankamai vaisių ir daržovių bei kiaulienos. Šiose srityse vietinė produkcija patenkina apie pusę šalies poreikių, o likusi dalis įvežama. Tačiau, kaip portalui lrytas.lt tvirtino žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas, Lietuva dalyvauja pasaulinėje maisto rinkoje, todėl rizikų dėl apsirūpinimo maistu nėra.
Jo teigimu, maisto gamybos, importo ir eksporto svyravimai yra įprasti, o esant poreikiui valstybė teikia finansinę pagalbą ir dotacijas, kad išlaikytų vienų ar kitų sektorių gyvybingumą.
Nors iškastinio kuro, trąšų kainos išaugo, pašnekovo vertinimu, jos sudaro tik dalį ūkininkų sąnaudų, o šias išaugusias sąnaudas dalis ūkininkų galbūt tikisi kompensuoti išaugusiomis derliaus kainomis pasaulinėse rinkose arba jų naudoja mažiau.
Pusė reikiamo kiekio
Kaip minėta, Lietuva kiaulienos pati reikiamo kiekio neužsiaugina. Socialdemokratų surengtame susitikime su maisto pramonės atstovais dalyvavęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius patikslino – apsirūpiname tik puse reikiamo kiekio.
Socialdemokratų surengtame susitikime su maisto pramonės atstovais dalyvavęs Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius kalbėjo, kad nuo senų laikų Lietuvoje kiaulininkystės pramonė buvo tokia, kad pajėgdavo išmaitinti ne tik Lietuvą, bet ir kelis didelius Rusijos miestus.
„Reikia suvalgyti viską, kas gyva, įskaitant ir vištas, ir karves, kad patenkintume Lietuvos poreikį, – minėjo E.Mackevičius. – Tokiame paradokse gyvename 10–15 m.“
Pasak jo, per tą laiką Lietuvoje neatsirado nė viena nauja pramonės įmonė. „Turime bankrutuojančias. Mes traukiamės“, – kalbėjo jis.
Viena to priežasčių – didelis pasipriešinimas, kurio Lietuvoje sulaukia kiaulių ūkiai, labai didelę žalą padarė ir maras.
Nepaisant to, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius tikino, jog negalima kalbėti apie tai, jog trūks maisto. „Jo bus, tik jis bus pabrangęs tiek, kad gali būti ne visiems įperkamas. Tačiau neturime rezervo, kad galėtume tai amortizuoti. Neturime prieš dvejus trejus metus pirktų konservų, kuriuos galėtume pateikti sunkiau gyvenantiems žmonėms“, – kalbėjo E.Mackevičius.
Jo teigimu, Vokietijos biržoje, kuri diktuoja europines kainas, kiauliena pabrangusi 60 proc.: prieš du mėnesius kalbėta, kad dėl energetinių resursų kaina kils 30–40 proc., tačiau pabrangus ir žaliavoms, kainų šuolis siekė 60 proc.
„Mes dar laikomės, tačiau ilgai to nebus. Baigsime įsipareigojimus prekybos tinklams, viešajam sektoriui , bet brangimas praktiškai neišvengiamas. Dabar ką nors padaryti labai mažai ką galime“, – sakė mėsos perdirbėjų atstovas.
E.Mackevičiaus teigimu, 2021 metais mėsos kaina Lietuvoje buvo 2003 metų lygio. Žemės ūkio ministerija vasario pradžioje skelbė, kad pernai mažiausiai kito mėsos ir kiaušinių kainos, o kiauliena liko nepabrangusi. Kai kurių kiaulienos produktų vidutinės mažmeninės kainos 2021 metų paskutinį ketvirtį mažėjo.
Kaip nurodė žemės ūkio ministerijos atstovas P.Astrauskas, kiaulininkystės sektorius pernai su iššūkiais susidūrė dėl kiaulienos pertekliaus Europos rinkoje. Tai lėmė smarkiai kritusią mėsos kainą, kuri buvo mažesnė, nei kiaulių augintojų gamybos savikaina Lietuvoje. Dėl to kiaulienos gamyba šalyje mažėjo, o prekyboje bei perdirbime daugėjo importuotos mėsos.
Vidutinės kokybės vidutinis derlius
„Šis derlius gal bus kiek mažesnis, bet kol kas turime gauti vidutinišką derlių su vidutiniška kokybe“, – prognozavo maisto gamintojų susitikime dalyvavęs Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacijos pirmininkas Karolis Šimas.
Žieminiai pasėliai, kurie sudaro apie 75 proc. sėjamo ploto, pasėti rudenį. Tik, K.Šimo spėjimu, labai tikėtina, kad šiais metais jiems ūkininkai bers mažiau trąšų.
Netrukus – balandžio gale, gegužės pradžioje – bus sėjami vasariniai, mažiau derlingi, pasėliai.
„Nebus taip, kad liks nesėti laukai. Tik dėl tręšimo būklės kyla klausimų. Gali būti, kad vasariniai pasėliai bus mažiau patręšti, nes ūkininkai taupys – visi normalūs ūkininkai yra verslininkai, todėl jie skaičiuoja. Žinoma, kad bus maksimaliai patręšta, tačiau šių metų derlius dar bus išsaugotas. Kol kas nematau prielaidų, kad jis turėtų drastiškai kristi.
Tačiau ūkininkai tuoj pradės pirkti rudenines trąšas. 1,2 tūkst. eurų siekianti trąšų kaina gąsdina, todėl žemdirbiai ima galvoti, ko galbūt nepadarys iki galo“, – portalui lrytas.lt kalbėjo K.Šimas.
Estai per 15 metų pasikeitė
Jis atkreipė dėmesį, kad apsirūpinimo maistu strategija niekada Lietuvoje nebuvo prioritetas. To priežastis gali būti tai, kad Lietuva, palyginti su kaimynais, turėjo gana geras maisto gamybos tradicijas ir atrodė, kad pas mus – maisto perteklius.
O štai Estijoje žemės ūkio padėtis visai kitokia – iš šalies, kurios reikšmė kalbant eksportą buvo nulinė, dabar ji tampa gana rimta eksportuotoja.
„Estai per 15 m. padarė gerus namų darbus – jų ūkiai stambesni, daug produktyvesni, stambesnis ūkis ekonomiškesnis, atsparesnis krizėms, – vardijo K.Šimas. – Dabar jie eksportuoja trečdalį Lietuvos eksportuojamų grūdų kiekio, kai anksčiau neeksportavo visai.
Tai šiek tiek mažina mūsų potencialą, tačiau tuo skųstis stipriai negalime. Mat, kalbant apie grūdų pasiūlą, pats regionas tampa patrauklesnis. Kai Baltijos šalys eksportuodavo 2 mln. tonų grūdų, jos buvo niekam neįdomios, dabar, kai bendrai sudėjus eksportuojama 7-8 mln. tonų kviečių, rodo gerėjantį potencialą“.
Tikėtųsi 6 mln. tonų grūdų
Lietuvoje pernai rudenį buvo pasėta 887 tūkst. ha žieminių javų, iš jų 780 tūkst. žieminių kviečių. Panašiai tiek, kiek ir ankstesniais metais, o žieminių rapsų pasėta 326 tūkst. ha – tai 10 proc. daugiau negu buvo pasėta pernai ir rekordiškai daug. Sąlygos sėjai ir peržiemojimui buvo palankios.
Lietuvoje žiemkenčiai javai sudaro apie 66 proc. nuo visų javų, o žieminiai rapsai beveik išstūmė vasarinius. Kaip teigė žemės ūkio ministras, ruošiantis likusiai vasarinių pasėlių sėjai žemdirbiams neturėtų būti sunku susidoroti – daugelis sėją suplanavę ir apsirūpinę trąšomis bei sėkla.
Remiantis šiais rodikliais, Lietuvoje galima būtų tikėtis apie 6 mln. tonų bendro grūdų derliaus. Tačiau, priklausomai nuo įvairių sąlygų rudenį, jis gali susitraukti iki milijono tonų.
Kita vertus, ūkininkams atsirado išimčių – leista auginti derlių pūdyme, naudojamame ekologiniu atžvilgiu svarbių vietovių įskaitai žalinimo išmokoms – tai gali paskatinti ūkininkus pasėti daugiau.
2020 m. prikultas rekordinis kiekis visų grūdų – net 6,9 mln. tonų, o 2021 m. dėl itin sudėtingų meteorologinių sąlygų buvo prikulta 5,6 mln. tonų, bet ir tokio kiekio, anot P.Astrausko, Lietuvai užtektų kone trejiems metams į priekį.
Nebus, kas perka?
Brangstančios trąšos, žaliavos bei energetikos ištekliai gali smarkiai pabranginti naujo derliaus daržovių kainas, todėl vietiniai gyventojai jų nebeįpirks, o dėl karo Ukrainoje stringanti logistika trikdys jų eksportą, įspėja Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė.
„Koks potencialas daržovėms brangti? Dar yra 20 proc., gal dar 30 proc. Daugiau vartotojas neįpirks. Jis nebepirks. Mes išauginsime, o jeigu nebus, kas ją perka? Transportavimas labai stringa. Reikės daugiau orientuotis į vidaus rinką“, – svarstė Zofija Cironkienė, kurią citavo naujienų agentūra BNS.
Anot jos, didėjo visos sąnaudos, o didžiąją jų dalį teks padengti pačiam augintojui. „Nežinau, ar moralu dabar kreiptis į Vyriausybę pagalbos“, – kalbėjo Z.Cironkienė.
Jos skaičiavimais, elektros kaina daržovių augintojams padidėjo 6 kartus, išlaidos degalams – apie 40 proc., trąšoms – iki 20 kartų, mediniai konteineriai brango du kartus, plastiko, kartono pakuotės – 20-40 proc., darbo jėga – 10-15 proc.
Pernai dėl nederliaus daržovių kainos jau buvo išaugusios 30–40 procentų.
Z.Cironkienės teigimu, Lietuva užsiaugina pakankamai bulvių, burokėlių, tuo metu morkų, kopūstų, svogūnų – „ant ribos“.
Žemės ūkio viceministras tikino: nėra jokio pagrindo nuogąstauti, kad Lietuva pritrūks maisto produktų. Tačiau dėl išaugusio iškastinio kuro kainų, pabrangusių trąšų, dėl Rusijos invazijos į Ukrainą poveikio pasaulinei maisto rinkai daugelis produktų vartotojams gali brangti.
Pavyzdžiui, mažiau kukurūzų ar kitų pašarų iš Ukrainos šiemet reiškia ir mažiau pašarų Europos gyvuliams ir didesnes pašarų kainas gyvulius auginantiems Europos ūkininkams, tačiau šiuos iššūkius ES spręs skatindama auginti daugiau pašarinių baltyminių augalų vidaus rinkoje“.
EK nurodė Lietuvai geriau apsirūpinti maistu
Rusijai užpuolus Ukrainą Europos Komisija (EK) Lietuvai nurodė geriau apsirūpinti maistu, mažinti priklausomybę nuo importuojamų trąšų, energetinių išteklių, daugiau dėmesio skirti žaliajai politikai, tvaresniems žemės ūkio produkcijos gamybos būdams.
Tokias pastabas EK pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginiam planui.
EK palankiai įvertino Lietuvos planus mažinti priklausomybę nuo importo, tačiau ragina užtikrinti tvarų ilgalaikį ūkių pajamų augimą.
