Anot jo, pernai rudenį kilusi Lietuvos ir Kinijos įtampa, pasibaigusi Kinijai iškelta byla Pasaulio prekybos organizacijoje dėl Pekino veiksmų blokuojant prekybinius ryšius su Lietuva, atslūgs, tačiau lietuviškas verslas, praradęs kelerius metus, bus netekęs dalies rinkos kitų Europos valstybių įmonėms.
„Tikiu, kad Kinijos rinka vis tiek mums atsidarys, tik tiek, kad keletą metų mes praleisime ir kažkurios kitos, ypač Europos, šalys turi laisvą galimybę eksportuoti, jos neturi tokių problemų“, – Lietuvos prekybos pramonės ir amatų rūmų asociacijos renginyje „Eksporto lyderiai: kaip iššūkius paversti galimybėmis“ kalbėjo S. Gailiūnas. „Po kelerių metų situacija normalizuosis, vienaip ar kitaip“, – renginio diskusijoje svarstė jis.
Panevėžio verslo atstovas sukritikavo šios Vyriausybės pasirinktą kursą Kinijos atžvilgiu bei pabrėžė, kad sukonfliktavus su Pekinu dėl Taivaniečių atstovybės Vilniuje pavadinimo, pasak verslininko, prarastos anksčiau skatintos investicijos.
Prieš šį ginčą ir Pekino atsakomuosius veiksmus, anot S. Gailiūno, Lietuvos įmonės turėjo didelį potencialą vykdyti plėtrą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje. „Kinija yra tikrai milžiniška rinka. Kai kalbame apie tai, kad buvo nedideli praradimai, bet per sąlyginai trumpą laiką mūsų eksportas į Kinijos rinką buvo daromas. Augimo mastai tikrai buvo milžiniški, ką mes galėjome turėti Kinijoje. Šiuo metu mes to neturime“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie Lietuvos verslo perspektyvas Ukrainą užpuolusioje Rusijoje, S. Gailiūnas neatmetė, kad, nors dabar Vladimiro Putino vadovaujama valstybė yra priešiška, ateityje lietuviškos įmonės domėsis galimybėmis prekiauti su Maskva.
„Dabar visi žiūrime į Rusiją kaip į priešą, iš tikrųjų jis šiandien yra okupantas (...), bet tikrai po kelerių metų Rusijos rinka daug kam pasidarys įdomi. Putinas nėra amžinas, pasikeis vyriausybės. Rusijos rinka vis tiek yra didelė. Ji bus patraukli verslui“, – dėstė S. Gailiūnas.
Verslo atstovas taip pat ragino galvoti apie ateities investicijas ir į šiuo metu karo niokojamą Ukrainą, kuri esą verslą po kiek laiko vėl aktyviai domins. „Ukrainoje prasidės atstatymo darbai. Turime irgi galvoti. Ukrainos rinka taip pat yra nemaža, Ukraina turi savo pramonę, dabar ji bus kažkiek suniokota, bet ji po tam tikro laikotarpio tikrai vėl bus mums įdomi“, – teigė S. Gailiūnas.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
