Verslo reakcija į Putino karą Ukrainoje buvo žaibiška. Prekybos įmones išsižadėjo rusiškų bei baltarusiškų prekių, – vasario pabaigoje tinklai vieni paskui kitus nušlavė jas nuo lentynų.
Tačiau realybė – kitokia: akcijos nuostolių pridarė ne svetimoms, bet mūsų šalies didmeninėms ir mažmeninėms įmonėms. Už visas tas prekes gamintojams Rusijoje bei Baltarusijoje seniai, dar iki karo pradžios, buvo sumokėta.
Tad ką daryti?
Daugumą atsigabeno patys
Ar žmonės pirktų saldainius, pagamintus Rusijoje? Arba rusišką majonezą? Dalis pirkėjų to nedarytų, nes žiaurus Putino karas Ukrainoje kerta per emocijas – verčia nusigręžti nuo visko, kas yra rusiška. Tačiau yra pirkėjų, kurie žiūrėjo ir tebežiūri ne į gaminių kilmės šalį, bet į jų kainas.
Tokia žmonių reakcija ypač ryškiai matoma prekybos centruose.
„Mūsų padėtis – nedėkinga“, – pratarė bendrovės „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. „Norfos“ tinkle rusiškų bei baltarusiškų prekių pardavimas sudarė iki 0,45 proc. apyvartos. Tačiau iš lentynų išimtas prekes pavertus pinigais, jų vertė be pridedamosios vertės mokesčio pasiekė daugiau nei 0,5 mln. eurų.
„Nedaug rusiškų bei baltarusiškų prekių pirkdavome iš didmenininkų. Daugumą jų atsigabendavome patys, kad kainodara būtų palankesnė pirkėjams.
Dabar gi įšaldytas pusė milijono eurų – didelė pinigų suma. Jeigu tas prekes atiduotume utilizuoti, nuostoliai dar labiau padidėtų, nes už utilizavimą turėtume sumokėti. Be to, visos jos, tikėtina, atsidurtų sąvartyne.
Neįsivaizduoju, kas imtų ir išpilstytų majonezą iš indelių, kad paskui galėtų perdirbti stiklą ir plastiką? Vadinasi, žengę šį žingsnį pakenktume ne kam kitam, o savo šalies gamtai“, – kalbėjo D.Dundulis.
Toks sprendimas pareikalautų ir kitų išlaidų. Nes prekes reikėtų surinkti iš parduotuvių sandėlių, nugabenti jas į centrinį sandėlį Kėdainiuose, išrūšiuoti. O tai – papildomos išlaidos darbo jėgai, papildomos ir degalų sąnaudos bei pačių automobilių išmetama tarša, o tai – dar vienas niuksas gamtai.
Iškabins plakatus
Štai tokioje situacijoje „Norfos mažmena“ nutarė paskelbti akciją, ir nuo balandžio 3 dienos pradėjo Rusijoje pagamintų prekių išpardavimą. Už jas gauti pinigai bus išdalinti paramai.
„Savo parduotuvėse iškabinome plakatus, kuriuose nurodoma, kad už rusiškos gamybos prekes gauti pinigai, atskaičius valstybei tenkantį pridėtinės vertės mokestį, bus skirti paramai. Viena lėšų dalis bus skirta karo pabėgėliams iš Ukrainos, kita – Lietuvos sportui ir kultūrai, nes esame nuolatiniai šių sričių rėmėjai“, – paaiškino pašnekovas.
D. Dundulio manymu, per porą mėnesių tos prekės turėtų būti parduotos. „Visuomenei pateiksime atskaitą, kokioms organizacijoms tuos pinigus išdalinome“, – sumanymu pasidalino jis.
Ar akcijos minėtiems gaminiams bus taikomos nuolaidos?
Pasak D.Dundulio, nevisoms, nes nuolaidos sumažintų labdarai skirtas pinigų sumas.
„Kai kurių prekių nėra daug, pavyzdžiui, kosmetikos gaminių, kuriuos pirkdavome iš tiekėjų Lietuvoje. Negrąžinome jų – mums atrodė, kad tai neteisingas sprendimas, nes didmenininkams irgi – bėda. Daugiau yra saldainių, majonezo, kitokių gaminių.
Prieš pat karą į centrinį sandėlį buvo atgabenti keli vilkikai zefyrų – toks didelis jų kiekis, kad juos parduoti teks taikant nuolaidas, – sakė D.Dundulis. – Nuo vasario 24 dienos mūsų įmonė nebeužsakinėja ir nebeperka jokių prekių iš Rusijos, o visos turimos prekės buvo užsakytos, apmokėtos ir atgabentos dar iki Rusijos karo Ukrainoje pradžios“.
Turgavietėse perka gausiau
Kosmetikos produktai iš daugumos prekybos tinklų buvo grąžinti ir bendrovei „Kosmolat“. Pasak jos vadovo Tomo Mikučionio, tinkluose parduodamos prekės sudarydavo apie 80 proc. bendros apyvartos.
„Lengviau tiems tiekėjams, kurie dar turi ir savo realias parduotuves. Mūsų įmonė jų neturi – prekiavome ir didžiuosiuose prekybos, ir vaistinių tinkluose, mažose parduotuvėse, turgavietėse – taip pat. Taigi mūsų prekės buvo visoje Lietuvoje.
Dabar gi susiklostė tokia situacija, kad tose specializuotose tiekėjų parduotuvėlėse rusiškos kosmetikos gaminių paklausa išaugo, nes žmonės, neberadę jų tinkluose, ėmė jas gausiai pirkti kitur“, – kalbėjo T.Mikučionis.
Pasak jo, „Kosmolat“ įmonė kovo mėnesį parduodavo gaminius už savikainą tiems, kas tik sutiko juos išparduoti. „Stipriai padidėjusi prekyba nepriklausomoje rinkoje neišgelbės situacijos, bet bent jau sušvelnins, nes sandėlyje prekių yra daug.
Tikiuosi, kad rasime su tinklais abiem pusėms priimtinų sprendimų ir išeisime iš šios sunkios situacijos. Gaminių utilizavimas – ne išeitis“, – vylėsi T.Mikučionis.
Prekių galiojimo laikas siekia 2-3 metus. O kai kurias jų, pavyzdžiui, ūkinį muilą, mažieji klientai perka dėžėmis, kad užtektų keleriems metams žinodami, kad jo nebebus.
Vienų atsisakė, kitų – nenori
Tinklų parduotuvėms iš lentynų išėmus „Kosmolat“ tiektą kosmetiką, įšaldyta jų vertė prilygsta 2-3 mėnesių šios įmonės apyvartai.
„Mūsų metinė apyvarta yra apie 600 tūkst. eurų. Taip jau istoriškai susiklostė, kad prekes vežame iš Rytų Europos, taigi ir iš Ukrainos.
Viena iš mūsų gamintojų yra Ukrainos kompanija, kurios viena gamykla yra Lenkijoje, kita – šalia Kijevo. Pastaroji dabar nedirba.
Bet gi mūsų klientai, išmetę „priešus“ iš lentynų, „draugų“ nepriėmė išskėstomis rankomis teigdami, kad dėl ukrainietiškos kosmetikos dar pagalvos“, – apmaudo neslėpė pašnekovas.
Dar vienas niuansas – prekybininkai lentynose nepeliko nei „Barchatnyje ručki“, nei „Čiornyj žemčug“ kosmetikos gaminių.
„Nors tai rusiški pavadinimai, šiuos prekių ženklus yra nupirkusi tarptautinė Nyderlandų ir JK kapitalo kompanija „Unilever“. Ji gamino „Rexona“, „Dove“ ir kitus gaminius, skirtus Rytų Europai, taip pat ir Ukrainai, Kazachstanui – šalims, kurioms priimtina kirilica“, – paaiškino T.Mikučionis. Taigi, jo nuomone, dabar reikėtų suteikti galimybę pirkėjams pagelbėti Lietuvos įmonėms.
