„Finansų ministerija parengė ne tik infliacijos sušvelninimo ir energetikos nepriklausomybės paketą, bet taip pat rengia ir valstybės biudžeto projektą, kuriame bus ir papildomos lėšos. Tai reiškia, kad bus dėl sankcijų poveikio papildomos dotacijos, subsidijos geležinkelių infrastruktūrai ir taip pat ukrainiečių išlaikymui, kol jie yra Lietuvoje. Šios sumos dar yra skaičiuojamos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo G.Skaistė.
„Kitą savaitę planuojame pateikti valstybės biudžeto projektą. Ten matysis ir deficito rodikliai, ir skolos trajektorija“, – patikslino ji.
Vis tik politikė teigia, kad jau dabar aišku, jog neigiamas biudžeto pajamų ir išlaidų balansas dar labiau augs. Pasak Finansų ministerijos, skola gali didėti dar 1,2 proc.
„Deficitas nepasikeičia, kad reikėtų imtis kažkokių drastiškų priemonių. Kadangi turime didesnes pajamas, nei prognozuota, didesnes išlaidas, nei prognozuota, bendras biudžeto deficitas bus apie 4,5 proc., kai metų pradžioje planavome 3,3 proc. Žiūrint į ilgalaikę perspektyvą, tai drastiškai nekeičia bendro vaizdo“, – aiškino ji.
Tačiau ministrė sako itin nesureikšminanti tokio valstybės skolos padidėjimo.
„Tarkime, palyginimui, pandemijos pradžioje dar buvusi Vyriausybė valdžios sektoriaus skolą padidino 12 proc. Tai numatome, kad tas 1 proc. paaugimas nedaro to drastiško poveikio mūsų ekonomikai“, – tikino G.Skaistė.
ELTA primena, kad siūlomoms infliacijos padarinių švelninimo priemonėms finansuoti iš valstybės biudžeto bus skiriama 1,03 mlrd. eurų, dar 782,2 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos (ES) finansavimo šaltinių, o 400 mln. eurų – iš suformuotų finansinių priemonių. Dar 53,9 mln. eurų – iš „Sodros“ biudžeto.
Praėjusią savaitę šį planą pristačiusi G.Skaistė užsiminė, kad biudžeto projekto pakeitimus pirmiausiai planuojama pateikti Vyriausybei, o balandžio 14 d. – Seimui. Ministrė tikisi, kad parlamentarai pakeitimus priims gegužės viduryje.
Mokestinių pokyčių Seimui neteikiama, nes tokioms reformoms dabar ne laikas, sako G.Skaistė.
Anot jos, Finansų ministerijai šiuo metu svarbiau spręsti, kaip sušvelninti infliacijos pasekmes ir analizuoti, kaip karą Ukrainoje pradėjusiai Rusijai paskelbtos sankcijos paveiks Lietuvos ekonomiką.
„Šiuo metu Finansų ministerijos prioritetai yra kiti – rengiame biudžeto projektą, rengiame infliacijos pasekmių sušvelninimo planą. Man atrodo, čia dabar yra esminiai darbai. Lygiagrečiai eina visas sankcijų paketas ir jis yra nuolat plečiamas – turime prie jo prisitaikyti, analizuoti, skaičiuoti, dėliotis. Tikrai tie darbai atima labai nemažai energijos“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė G.Skaistė.
Ministrės teigimu, mokestiniams pakeitimams dar anksti, nes dabartinė ekonominė padėtis yra labai neaiški.
„Man atrodo, kad ekonomikoje neapibrėžtumas yra labai didelis, todėl tiek verslui, tiek žmonėms prisitaikyti prie mokestinių pokyčių reikia šiek tiek kitokio laikotarpio“, – paaiškino G.Skaistė, pridūrusi, kad diskusijos dėl mokestinių pakeitimų galėtų atsinaujinti „šiek tiek vėliau“, kai bus galima aiškiau prognozuoti. „kaip atrodys mūsų ekonomika ateinančiais metais“.
Vis tik tikimasi mokesčių pakeitimus parengti ir Seimui pristatyti parlamento pavasario sesijos pabaigoje arba rudens sesijoje. „Tikiuosi, kad arba pavasario sesijos pabaigoje, arba rudens sesijoje visgi pavyks šiuos pasiūlymus pateikti“, – teigė G.Skaistė.
ELTA primena, kad Finansų ministerija dar pernai vasarį subūrė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, kurioje diskutuota, kaip keisti šalies mokesčių sistemą. Paskelbusi apie grupės kūrimą, ministerija sulaukė per 200 mokestinių pasiūlymų.
Darbo grupei vadovauja finansų viceministrė Rūta Bilkštytė, ją sudaro 48 nariai iš kitų ministerijų, valstybinių institucijų, verslo asociacijų, profesinių sąjungų, Seimo.
Kaip Eltą ministerija informavo sausio pabaigoje, ministerija analizuoja iki šiol grupėje siūlytus mokesčių sistemos pokyčius ir jų fiskalinį poveikį.
Tuomet ministerija žadėjo atnaujinti darbo grupės susitikimus, į juos kviesti gyventojus, verslo ir suinteresuotų organizacijų atstovus, kad šie susipažintų su pirminiais pasiūlymais ir pateiktų savo pastabas.
Anot ministerijos, visi pasiūlyti mokestiniai pakeitimai galėtų įsigalioti 2023 metais. Visi mokestiniai pakeitimai pradeda galioti tik praėjus pusmečiui po jų priėmimo parlamente.
