„East West Agro“ generalinis direktorius Gediminas Kvietkauskas, „Žinių radijo“ laidoje „Pažangus agromaistas“ svarstė: turbūt nė vienas kitas sektorius nėra taip išmokęs prisitaikyti prie kintančių sąlygų kaip žemės ūkis. Tačiau tai nevyksta per akimirksnį ir net šis optimistinis vertinimas situacijos nekeičia: prognozuojama, kad Ukraina šiemet pjaus 40 proc. mažiau derliaus.
„Pastebėčiau, kad su trąšų trūkumu susiduriame jau metus. Karas jas padaro ypatingu deficitu, todėl ūkininkai priversti investuoti į išmaniąsias technologijas, kiekvieną trąšos grūdelį išberti ten, kur reikia. Ūkiai tą jau daro, – kalbėjo G.Kvietkaukas. – Anksčiau trąšas barstydavo į kairę ir dešinę. Dabar, kai jos pabrangę dešimt kartų, ūkiai metų normą ištręš per trejus metus“.
Karas į rekordines aukštumas pakėlė grūdų kainą. Tai reiškia, kad ūkiai turi palankias sąlygas investuoti. Trąšos brangsta, grūdai – taip pat. „Balansas vis dėlto, manau, bus į gera“, – prognozavo laidos pašnekovas.
Jis atkreipė dėmesį į Lietuvos ūkiams susiklosčiusią palankią situaciją: didžiąją dalį užaugintos produkcijos jie išveža.
„Šiuo unikaliu atveju išeina, kad mes iš to išlošiame: panašu, kad grūdų deficitas ir grūdų kaina teigiamai atsilieps visiems Lietuvos ūkiams. Mes, neturėdami gamybos, galime daug eksportuoti, o jau dabar akivaizdu, kad grūdų trūkumas bus didžiulis. Afrikoje, Indonezijoje prasidės badas. Grūdai – pasaulinė rinka, mūsų grūdai į ją patenka. Greičiausiai didžiulis grūdų trūkumas tęsis dar porą ar net trejus metus“, – prognozavo G.Kvietkauskas.
Anot jo, darant prielaidą, kad baigiasi karas, atsistatyti Ukrainos žemės ūkiui irgi reikės laiko. Pašnekovo nuomone, turint omeny, kad daug resursų bus skirta šalies infrastruktūrai atstatyti, žemės ūkis greičiausiai bus ne pirmos svarbos projektas. Be to, praeis daug laiko, kol Ukraina apsirūpins technika, įrengimais, kad galėtų grįžti bent į tą būvį, kuris buvo.
Badas gresia ir kai kuriems rusams
Kadangi Ukrainai ir Rusijai tenka didelė dalis grūdų ir aliejinių augalų eksporto, kai kuriems regionams gresia maisto stygius ir badas, o visame pasaulyje kyla maisto kainos.
Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) teigia, kad dėl įvykių Ukrainoje maisto kainos visame pasaulyje gali pakilti net 22 proc. JT maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje teigiama, kad ilgalaikis Ukrainoje vykstančių įvykių poveikis pasaulinei maisto sistemai bus juntamas ir 2023 m. ar netgi ilgiau, rašo „forbes.ru“.
„Jei nesiimsime konkrečių veiksmų maisto tiekimo ir prieinamumo problemoms spręsti, dėl konflikto Ukrainoje gali pagilėti maisto krizė, ypač Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje“, – teigė tarptautinės nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ vykdomoji direktorė regione Lama Fakih, kurią cituoja „forbes.ru“.
Pasaulinės maisto programos vadovas Davidas Beasley kalbėjo apie tai, kad padėtis Ukrainoje kenkia ne tik jai: „Prašome neignoruoti Sahelio, neignoruoti Sirijos, Jordanijos ir Libano. Jei juos pamiršime, pasekmės bus katastrofiškos. Be apsirūpinimo maistu nebus taikos.“
JT specialusis pranešėjas teisės į maistą klausimais Michaelas Fakhri badą kai kuriose pasaulio šalyse apskritai vadina neišvengiamu. Pasak jo, per pastaruosius trejus metus maisto trūkumo problema vis didėjo, o padėtis Ukrainoje ją dar labiau paaštrino. Jis perspėjo ir dėl to, kad dėl sankcijų badas gresia ir daliai Rusijos gyventojų.
Kodėl gali brangti sviestas ir duona?
Maisto krizė kelia grėsmę pasauliui dėl kelių priežasčių: sutrūkusios eksporto grandinės, galimas trąšų trūkumas, taip pat, tikėtina, laiku neįvyksiantis, jei apskritai įvyksiantis, sėjos sezonas Ukrainoje ir bendras eksporto iš Rusijos ir Ukrainos sumažėjimas.
JT Maisto ir žemės ūkio organizacijos turimais duomenimis, kviečių eksportas iš Rusijos ir Ukrainos labai svarbus daugeliui šalių, įskaitant Egiptą, Turkiją, Bangladešą ir Iraną. Jos iš Ukrainos ir Rusijos perka apie 60 proc. savo grūdų eksporto.
Kovo viduryje Rusijos vyriausybė laikinai apribojo grūdų ir cukraus eksportą, siekdama, kad nedidėtų kainos vidaus rinkoje. Savo ruožtu Ukraina, kad išvengtų maisto krizės šalyje, iki nulio sumažino rugių, avižų, grikių, sorų, cukraus, mėsos ir valgomosios druskos eksporto kvotas.
Rusijos Žemės ūkio rinkos sąlygų instituto (IKAR) generalinis direktorius Dmitrijus Rylko aiškina, kad visų žemės ūkio kultūrų kainos pasaulyje kyla ne tik dėl karo Ukrainoje sukeltų rinkos lūkesčių. Čia reikia paminėti ir sustabdytą įprastą prekių srautą iš Rusijos ir Ukrainos. Pavyzdžiui, kovą Ukraina rinkai galėjo pateikti apie 3,5 mln. tonų kukurūzų ir 1,5 mln. tonų kviečių. Dėl akivaizdžių priežasčių to neįvyko.
Didžiausios Vokietijos žemės ūkio produkcija prekiaujančios bendrovės „BayWa“ duomenimis, kviečių eksportas iš Ukrainos ir Rusijos per Juodąją jūrą beveik sustojo. Iš Rusijos pusės eksportas vyksta, tačiau labai ribotai. Pasak britų dienraščio „Guardian“, šiuo metu Juodosios ir Azovo jūrų uostuose užblokuota mažiausiai 100 laivų.
Kitas veiksnys, lemiantis didesnes kainas, pasak D.Rylko, yra tikėtina situacijos raida: „Nors kviečiai Ukrainoje tikrai augs, gali kilti problemų dėl vegetacijos ir derliaus nuėmimo. Nerimą kelia kukurūzų ir saulėgrąžų derlius šioje šalyje.“
Jei Ukrainoje žemės ūkio produktų nebus pagaminta laiku ir reikiamo kiekio būtent dėl karo veiksmų, tai Rusijoje gamybos apimtys gali sumažėti dėl tarptautinių sankcijų, pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“.
Jos teigimu, jei krizė užsitęs, Indija gali padidinti kviečių eksportą iki rekordinio 7 mln. tonų kiekio. Tačiau daugelis šalių, kurios paprastai kompensuotų galimą trūkumą, dabar pačios susiduria su problemomis: Brazilijoje, Kanadoje ir kai kuriuose JAV regionuose šiuo metu vyrauja sausra.
Be Indijos, šiuo metu dideles grūdų atsargas turi Kinija. Kinijos žemės ūkio ministerijos duomenimis, kviečių atsargų jiems užteks pusantrų metų. „Bloomberg“ duomenimis, Pekinas galėtų lengvai kompensuoti deficitą tokiose šalyse kaip Egiptas, ypač jei gautų daugiau grūdų iš Rusijos dėl prekybos bendradarbiavimo su ja sąlygų.
D.Rylko teigimu, šiuo metu Rusijos produktų kainos pasaulinėje rinkoje jau kiek sumažėjo, tačiau netrukus jas gali paveikti nauji veiksniai, pavyzdžiui, sausra Amerikoje.
Ką ir kur tiekia Rusija ir Ukraina
Rusija ir Ukraina yra vienos didžiausių kviečių, kukurūzų, rapsų, saulėgrąžų sėklų ir saulėgrąžų aliejaus eksportuotojų pasaulyje, teigiama FAO apžvalgoje. Prognozuojama, kad dėl abiejų šalių konflikto pasaulinės maisto kainos, kurios ir taip jau yra didelės, padidės dar 8-22 proc.
2020 m. Rusija buvo didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje ir trečia pagal dydį miežių tiekėja. Ukraina buvo atitinkamai penkta ir ketvirta pagal vertę tiekėja pasaulinei rinkai, taip pat ketvirta pagal dydį kukurūzų eksportuotoja pasaulyje. FAO duomenys rodo, kad 2021 m. Eritrėja buvo 100 proc. priklausoma nuo kviečių importo iš Rusijos ir Ukrainos, Somalis – daugiau nei 90 proc., arti 100 proc. nuo iš Rusijos įvežamų kviečių priklausomas Kazachstanas, Mongolija, Armėnija, Azerbaidžanas ir Gruzija, o Kirgizijos, Baltarusijos, Kongo ir Suomijos – daugiau nei 80 proc.
Seišeliai daugiau nei 90 proc. priklausomi nuo kviečių importo iš Ukrainos, Libanas – daugiau kaip 60 proc., Libija, Pakistanas, Mauritanija ir Džibutis – daugiau kaip 40 proc.
Panaši situacija ir su augaliniu aliejumi. Ukraina pirmauja pasaulyje pagal saulėgrąžų aliejaus eksportą, kuris 2020 m. sudarė 40 proc. viso pasaulinio eksporto (antroje vietoje buvo Rusija su 19 proc.). Daugiau kaip 70 proc. saulėgrąžų aliejaus į Nigerį, Tanzaniją, Indiją, JAE, Moldovą, Keniją, Nyderlandus ir Šri Lanką importuojama iš Ukrainos.
Tuo tarpu Rusija yra tarp trijų didžiausių rapsų aliejaus tiekėjų ir penkių didžiausių sojų aliejaus eksportuotojų.
Jei sėjos laikas Ukrainoje sutriks, pasaulis pritrūkti iki 7-10 mln. tonų kviečių ir iki 6 mln. tonų saulėgrąžų. Kviečių ir saulėgrąžų aliejaus kainos paskui save traukia kitų augalinių aliejų, visų grūdų, net cukraus kainas. Apskritai vasario-kovo mėnesiais, kaip matyti iš indeksų maisto biržose, brango visos žemės ūkio prekės, išskyrus, galbūt, kavą ir kakavą.
Dujos, draugystė ir trąšos
Milijardierius Andrejus Melničenka praėjusią savaitę pareiškė, kad žemės ūkis ir maistas taps „viena iš Ukrainos krizės aukų“. Iš dalies taip nutiks dėl kylančių trąšų kainų. A.Melničenka, kuris dėl sankcijų buvo priverstas sumažinti savo akcijų paketą trąšų gamintojoje „EuroChem“ iki 0 proc., teigė, kad didėjančios trąšų kainos „lems dar didesnę maisto infliaciją Europoje ir tikėtiną maisto trūkumą skurdžiausiose pasaulio šalyse“.
FAO duomenimis, Rusija yra svarbiausia azoto trąšų tiekėja ir antra pagal dydį kalio ir fosforo trąšų eksportuotoja. Rusija taip pat tiekia daugiau nei pusę trąšų importo tokioms šalims kaip Mongolija, Baltarusija, Suomija, Kazachstanas, Estija, Moldova, Azerbaidžanas, Kirgizija, Serbija, Latvija ir Hondūras.
Kovo 4 d. Rusijos Pramonės ir prekybos ministerija patarė šalies trąšų gamintojams sustabdyti eksportą dėl logistikos sutrikimų, kilusių dėl Rusijai taikomų sankcijų. Kovo 10 d. Vladimiras Putinas pareiškė, kad yra susitarta dėl trąšų tiekimo su tomis šalimis, kurios „draugiškos“ Rusijai, nors prioritetas, kalbant apie trąšų tiekimą, teikiamas vidaus rinkai.
Dėl problemų, susijusių su trąšomis, net šalys, kurios tiesiogiai nepriklauso nuo maisto produktų eksporto iš Rusijos ir Ukrainos, gali susidurti su didesnėmis maisto kainomis, kurias lems mažėjantis derlius. Kaip pažymi „Bloomberg“, Brazilijoje, kuri yra didžiausia pasaulyje trąšų importuotoja, jau dabar jaučiamas jų trūkumas, o dėl kylančių dujų kainų Europoje sumažėjo azoto trąšų gamyba.
„The Economist“ teigimu, Rusijos ir Ukrainos konfliktas suduos smūgį daugelio Artimųjų Rytų ir Afrikos šalių ekonomikai. Vienas pavyzdžių – Egiptas, didžiausias kviečių importuotojas pasaulyje: kad išmaitintų 102 mln. gyventojų, šaliai per metus reikia 21 mln. tonų kviečių, pati ji užaugina mažiau nei pusę šio kiekio, o 86 proc. kviečių importuoja iš Rusijos ir Ukrainos. Šalis subsidijuoja duonos kainas, o dėl didėjančių kviečių kainų kviečiams pirkti ji turės skirti mažiausiai 0,4 proc. papildomo bendrojo vidaus produkto.
Kitur Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose padėtis panaši. Štai Gana ir Kenija, kuriose kviečiai sudaro maždaug trečdalį suvartojamų grūdų, ir Nigerija, kur neturtingi miestų gyventojai vartoja daug greitai paruošiamų makaronų, bus pirmosios šalys, kurios nukentės nuo kylančių kviečių kainų.
Libane kviečių tortilijų maišelio kaina per pastaruosius dvejus metus išaugo 400 proc., nes per 2020 m. Beiruto bombardavimą buvo sunaikinti šalies grūdų sandėliai. Dėl mažėjančio kukurūzų tiekimo iš Ukrainos Egipte, kur jie naudojami gyvuliams šerti, brangs mėsa, o Pietų Afrikos šalyse brangs kukurūzų košė – pagrindinis vietinių maistas.
