Neseniai varžytynes laimėjusi jo įmonė buvo eliminuota vien dėl to, kad bankroto administratorė skelbime nebuvo pažymėjusi, kad parduodamas turtas yra pridėtinės vertės mokesčių (PVM) objektas.
Apžiūra – pačių reikalas
Įtarimų, kad gali būti nesąžiningai organizuojamos varžytynės, V.Achunovui kilo dar prieš jas apžiūrint planuojamą pirkti Šiauliuose esantį bankrutavusios bendrovės „Meba“ gamybinį pastatą bei 36 arų sklypą.
Sutartu laiku atvykus į objektą verslininkų nepasitiko joks bankroto administratoriaus – bendrovės „BankromaX“ atstovas. Jiems paskambinus buvo pasiūlyta patiems ieškotis, kas galėtų aprodyti patalpas.
Dalį šių beveik pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto patalpų pavyko apžiūrėti tik atsitiktinai sutikus pastatą nuomojančios įmonės darbuotoją.
Jis paaiškino neturintis raktų, todėl daug kur nepavyko patekti.
Bendraujant susidarė įspūdis, kad ir patys nuomininkai, kurie susiję su bankrutavusios įmonės savininkais, ketina dalyvauti varžytynėse, tad nėra suinteresuoti galimais konkurentais.
Ketino parduoti tyliai
Dar labiau įtarimus, kad gali būti siekiama objektą perleisti konkrečiam pirkėjui, sustiprino ir vėliau gauta informacija. Pasirodo, bankroto administratorė – „BankromaX“ direktorė Sandra Skirbutytė visaip stengėsi, kad varžytynės išvis neįvyktų.
Mat dar pernai gegužę vykusiame „Mebos“ kreditorių susirinkime daugiausia buvusių bankrutavusios bendrovės savininkų ir su jais susijusių asmenų balsais buvo priimtas S.Skirbutytės pasiūlytas būdas turtą parduoti ne varžytynėse, o dedant skelbimus portaluose.
Tačiau tokį savotišką pardavimo būdą užginčijo kiti kreditoriai, pareiškę, kad taip sudaromos sąlygos sukčiauti.
„Nėra galimybės kontroliuoti, kokius komercinius pasiūlymus gaus bankroto administratorius, kreditoriai nežinos, kur yra paskelbta apie parduodamą turtą.
Be to, bankroto administratorius, vieną dieną paskelbęs skelbimą, kitą gali jį išimti“, – savo skunde teismui teigė vieno didžiausių „Mebos“ kreditorių – banko „Swedbank“ atstovai.
Bylą išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas taip pat pabrėžė, kad S.Skirbutytės pasiūlyta turto pardavimo tvarka kelia daug abejonių pardavimo skaidrumu, tad panaikino kreditorių susirinkimo nutarimą.
Buvo paskelbtas nugalėtoju
Nepaisant visų abejonių, V.Achunovo vadovaujama bendrovė „Tilžės būstas“ vis dėlto nutarė dalyvauti varžytynėse.
Jos vasarį vyko permainingai. Pradinė bankroto administratoriaus nurodyta kaina – 257 tūkstančiai eurų kelis kartus buvo keliama. Galiausiai, kai „Tilžės būstas“ pasiūlė 310 tūkstančių eurų, kiti varžytynių dalyviai iš kovos pasitraukė.
Netrukus įmonė buvo informuota, kad laimėjo varžytynes. Bendrovei buvo pranešta sumokėti likusią pinigų sumą.
Atšaukė rezultatus
Tačiau po savaitės bankroto administratorė S.Skirbutytė atsiuntė naują pranešimą.
„Apgailestaudama informuoju, kad skelbiant varžytynes buvo padaryta esminė klaida – skelbime nebuvo nurodyta, kad parduodamas turtas yra PVM objektas. Atitinkamai bankrutavusi „Meba“ atšaukia varžytynes“, – teigė bankroto administratorė.
Toks sprendimas buvo priimtas nepaisant to, kad, daugelio teisininkų nuomone, jau pasibaigusias varžytynes, kai paskelbtas nugalėtojas, gali atšaukti tik teismas.
Bankroto administratorė nesutiko savo sprendimo atšaukti, nors „Tilžės būstas“ už įsigytą turtą sutiko sumokėti PVM.
„Įvairiose varžytynėse ir aukcionuose dalyvauju daugiau kaip 30 metų, esu nupirkęs daug įvairių objektų, tačiau dar neteko susidurti su tokiu įžūliu rezultatų falsifikavimu.
Keistai atrodo, kad aukštąjį teisinį išsilavinimą turintys žmonės neva netyčia padaro tokias klaidas. Juolab kad varžytynės buvo organizuojamos pakartotinai“,– sakė V.Achunovas.
Tyčia klaidų neįvelia?
Bankroto administratorė S.Skirbutytė „Lietuvos rytui“ teigė, kad jos darbo praktikoje tai pirmas atvejis, kai tenka dėl padarytos klaidos atšaukti jau pasibaigusias varžytynes.
S.Skirbutytė yra įsitikinusi, kad bankroto administratoriams nėra jokios prasmės tyčia įvelti klaidas, nes jokiam pirkėjui negali būti parduodamas turtas, jei nustatomos ar paaiškėja klaidos. Ji neigė, kad tik teismas gali atšaukti jau pasibaigusias varžytynes.
„Nemokumo administratoriai ne tik turi teisę, bet ir privalo atšaukti varžytynes, kai paaiškėja, kad parduodamas turtas negalėjo būti parduodamas iš varžytynių, ar paaiškėja kitos priežastys, dėl kurių varžytynės negalėjo būti vykdomos“, – tvirtino „BankromaX“ vadovė.
Pradėjo tyrimą
Bankroto administratorių veiklą prižiūrinčios Audito, apskaitos, turto valdymo ir nemokumo valdymo tarnybos (AVNT) vadovas Audrius Linartas teigė, kad yra žinomi atvejai, kai varžytynės atšaukiamos dėl to, kad skelbime nebuvo paminėta, jog parduodamas daiktas yra PVM objektas.
Jis konkrečiai neatsakė, ar bankroto administratoriai gali piktnaudžiauti skelbime sąmoningai nenurodydami PVM.
Vis dėlto A.Linartas teigė, kad bankroto administratoriui atšaukus varžytynes nukentėjusieji gali kelti klausimą dėl jų civilinės atsakomybės, kuria jie privalomai yra draudžiami profesiniu civilinės atsakomybės draudimu.
„Be to, paaiškėjus, kad varžytynės buvo atšauktos be teisinio pagrindo, nemokumo administratoriui tektų visa atsakomybė dėl tokių jo veiksmų, priklausomai nuo situacijos įskaitant ir galimybę netekti licencijos“,– teigė A.Linartas.
Tačiau šiuo atveju AVNT nusprendė pradėti neplaninį bendrovės „BankromaX“ patikrinimą.
