„Tvarumas yra integruojamas į kiekvieną mūsų veiklos žingsnį – pradedant sutartimis su tiekėjais ir baigiant prekių įteikimu klientui. Kad reikia mažinti neperdirbto plastiko vartojimą, jau visi žinome, bet kiekvieno mūsų pastangos būtinos ir kitose kasdienėse veiklose. Pavyzdžiui, fiskalinių kvitų, sąskaitų ar kitų įvairių kasdienių dokumentų spausdinimas vis dažniau yra ir nereikalingas, ir brangiai kainuojantis, ir netvarus“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento vadovė Ernesta Dapkienė.
Inovatyvios skaitmeninės priemonės leidžia kasdieniuose darbuose apsieti be tradicinių popierinių dokumentų. Dar daugiau reikšmės jos įgavo COVID-19 pandemijos metu, kai dalis veiklos, ypač administracinis darbas, turėjo būti vykdoma per nuotolį. Naujus iššūkius atlaikyti vienai didžiausių Lietuvos įmonių padeda nuosekliai vykdoma bendrovės skaitmeninimo politika.
E. dokumentais naudotis pratinami ir verslo partneriai
Kasdieniuose vidiniuose darbo procesuose pastaraisiais metais „Maxima“ yra reikšmingai sumažinusi popierinio formato dokumentų naudojimą. „Verslo skaitmenizavimas yra svarbus tiek veiklos procesų optimizavime, tiek poveikio aplinkai mažinime. Mūsų investicijos skaitmeniniams sprendimams kasmet didėja, nes plečiame jų taikymą kasdieniuose procesuose“, – tvirtina E. Dapkienė.
Ji pažymi, kad darbuotojai noriai perėmė e. dokumentų naudojimą: nuo skaitmenizuotų atostogų prašymų iki investicinių planų tvirtinimo. Popieriaus nebeliko vidiniuose pirkimuose, nes už įvairias paslaugas, pavyzdžiui, transporto, komunalines, remonto darbų, IT, ryšio, reklamos ir kitų paslaugų, sąskaitos apdorojamos elektroninėje „Fitekin“ platformoje. Taip pat „Maxima“ administracijos darbuotojai plačiai naudoja elektroninio parašo sprendimus, sudarant ir pasirašant sutartis ar kitus dokumentus.
Aktyviai ieškodama geriausių tvarumą didinančių sprendimų, „Maxima“ apie to svarbą šviečia ir verslo partnerius. Didžiausias Lietuvos prekybos tinklas su tiekėjais intensyviai pereina prie elektroninių dokumentų mainų (angl. Electronic data interchange / EDI). Sąskaitos faktūros, važtaraščiai ir kiti dokumentai vietoj popierinio formato yra teikiami per EDI. Jau yra skaitmenizuota apie 90 proc. Lietuvos tiekėjų teikiamų popierinių dokumentų.
Pirkėjai atsisako popierinio spausdinto kvito
Naujovė, kuri sulaukė itin didelio „Maximos“ klientų palaikymo – galimybė atsisakyti popierinių kvitų. Kiekvienas pirkėjas, pasinaudojęs „Maxima“ programėle savitarnos kasoje, gali pasirinkti kvitus gauti elektroniniu paštu.
„Tai ne tik leidžia mažinti popieriaus vartojimą, bet yra ir patogu pirkėjams. Visos išlaidos, gautos nuolaidos ir kitą informacija atsiduria ant elektroninio kvito ir automatiškai išsiunčiama pirkėjui į jo nurodytą elektroninio pašto dėžutę“, – teigia E. Dapkienė. Ji pažymi, kad popierinių fiskalinių kvitų spausdinimo per pirmąjį mėnesį jau atsisakė beveik 30 proc. aktyvių „Maxima“ programėlės naudotojų.
Mobiliosios „Maxima“ programėlės nustatymuose nuo šiol galima visam laikui atsisakyti spausdintų kvitų ir savitarnos kasoje nuskaičius QR kodą kvitą gauti tiesiog į savo elektroninio pašto dėžutę. Vieną kartą pasirinktas nustatymas galios visiems tolesniems apsipirkimams su programėle savitarnos kasose, kuriose nėra vartelių, o ateityje šis funkcionalumas planuojamas ir paprastose kasose.
Ne gana to, net 3 iš 5 pirkėjų, besinaudojančių „Maximos“ programėle pripažįsta, kad naudojasi skaitmenine kortele vietoj įprastos „Ačiū“ nuolaidų kortelės – atsisako plastiko.
Iš viso šiuo metu mobiliąja „Maximos“ programėle aktyviai naudojasi daugiau negu 150 tūkst. klientų. Ji suteikia ne tik visas „Ačiū“ lojalumo programos naudas, bet ir papildomų privalumų bei išskirtinių specialių pasiūlymų.
Kiekvieną mėnesį mobiliąją „Maximos“ programėlę atsisiunčia vidutiniškai 15 tūkst. Lietuvos gyventojų.
Skaitmenizavimas – vienas iš tvarumo žingsnių
E. Dapkienė pažymi, kad ilgalaikiai prekybos tinklo „Maxima“ įsipareigojimai yra pagrįsti aplinkosaugos, žiedinės ekonomikos, išteklių tausojimo bei tvaraus augimo principais. Poveikio aplinkai mažinimas, efektyvesnių ir gamtai draugiškesnių energijos bei kitų resursų naudojimo galimybių ieškojimas yra nuolatinis ir nesibaigiantis procesas.
„Esame pasirengę nuosekliai žengti tvarumo keliu: mažinti CO2 pėdsaką, didelį dėmesį skirti efektyviam atliekų tvarkymui ir perdirbimui, gamtos išteklių taupymui, tvarios pakuotės pasirinkimui ir kitiems svarbiems aplinkosauginiams aspektams. Investicijos į „žaliąsias“ technologijas kuria vertę ne tik aplinkai, žmonėms, bet ir pačiam verslui, todėl atsiperka visomis prasmėmis. Tad ir popierinio formato dokumentų skaitmeninimas yra dar vienas žingsnis į tvaresnę ateitį“, – pabrėžia E. Dapkienė.
Dar 2009 metais prekybos tinkle „Maxima“ buvo įdiegtos ir sertifikuotos aplinkosaugos ir kokybės vadybos sistemos, atitinkančios ISO 14001 bei ISO 9001 standartų reikalavimus. Šie pasaulyje žinomi ir vertinami sertifikatai patvirtina, kad bendrovė taiko gerąsias aplinkos apsaugos ir kokybės vadybos praktikas, yra orientuota į naudos klientui ir aplinkai kūrimą. Taip pat nuo 2019-ųjų rudens „Maxima Grupė“ yra prisijungusi prie Jungtinių Tautų Pasaulinio susitarimo, kuris grindžiamas 10 principų ir 17 JT Darnaus vystymosi tikslų. Vienas iš jų – klimato kaitos švelninimas, kuriam Lietuvos įmonė skiria ypatingą dėmesį.
