„Ar gali Rusija neteisėtai nutraukti dujų tiekimą? Anksčiau būčiau sakęs, kad negali, tačiau dabar, kai įvyko karas, rodo, kad Rusija – neprognozuojama, todėl tokio varianto atmesti nereikėtų“, – portalui lrytas.lt sakė Arūnas Laurinaitis, Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas, ilgus metus dirbęs „Achemos grupėje“.
Jis aiškino: teisiškai, jei viena pusė vykdo įsipareigojimus, kita pusė nutraukti sutarties negali. Rusų noras mokėjimus už dujas gauti rubliais – tik vienos sutarties šalies noras. Ji neprivaloma kitai pusei, kol abi šalys raštiškai nepatvirtino kitaip. Tad jei Europos šalys nenorės pakeisti sutarčių, bet koks dujų tiekimo nutraukimas būtų neteisėtas.
Vienai sutikus, Rusijos spaudimas padidėtų
„Europai dabar svarbu štai kas: kadangi daugelis šalių dujas perka per skirtingas sutartis, mano supratimu, EK turėtų ES mastu išleisti nurodymus, kaip elgtis visų šalių kompanijoms, esant Rusijos spaudimui pereiti prie atsiskaitymų rubliais. Labai svarbu išvengti situacijos, kai kuri nors kompanija ar šalis sutiks su tuo, nes tada spaudimas iš Rusijos pusės stipriai padidėtų, jie įgytų argumentų. Tai būtų ES pozicijos susilpninimas, parodymas, kad ES nėra vieninga“, – kalbėjo A.Laurinaitis.
Jei vis dėlto nutiktų taip, kad Rusija nutrauktų dujų tiekimą, „Gazprom“ prarastų patikimo tiekėjo statusą, kurį šiandien turi. Pašnekovas pastebi: iki šios dienos, nepaisant įtampų ir kitose šalyse vykdomų karų, dujų tiekimas vyko.
Antras ne mažiau svarbus dalykas – ES galėtų ne tik pritaikyti sankcijas„Gazprom“, bet ir numatyti baudas už naudojimąsi dominuojančia padėtimi rinkoje.
„O baudos būtų milijardinės. Įvertinus tai, kad „Gazprom“ turi turto ir už Rusijos ribų, jį areštavus ir išieškojus kompensacijų, mano supratimu, būtų reali nauda, kurią būtų galima gauti iš „Gazprom“. Galvočiau, kad „Gazprom“ turėtų tokią riziką vertinti“, – svarstė LPK viceprezidentas.
Dar viena kliūtis, su kuria susidurtų patys rusai – be vamzdžių jie neturi kaip dujų parduoti. Galėtų didinti SGD pardavimą, tačiau jie neturi gamybinių – skystinimo – pajėgumų, šioje srityje vykdyti projektai dar nebaigti.
Kinai mokėtų kur kas mažiau
Anot A.Laurinaičio, jei nubyrėtų Europos rinka, greičiausiai būtų atsigręžta į Kiniją, Indiją. Pašnekovas pasakojo, kad rusai yra pasirašę su Kinija kelis projektus dėl vamzdyno klojimo. Vienas eina į pabaigą, tačiau kitas – dar vis vystymo stadijoje.
Vis dėlto Kinija per atsirandančias naujas linijas galėtų paimti tik 20-30 proc. to kiekio, kiek dabar dujų nuperka Europa. Be to, kinai už dujas pasiruošę mokėti gerokai mažiau. A.Laurinaitis spėjo, kad sumos galėtų būti ir 50 proc. mažesnės. „Bet, jei neturi kur padėti produkto, gal ir tai – variantas“, – kalbėjo LPK viceprezidentas.
Jei pradėjai, turi eksploatuoti
Tačiau ar iš tiesų įmanoma dujas užsukti kada tik įsigeidus?
A.Laurinaitis sako: jei pradedi eksploatuoti verslovę, privalai tą daryti. Įmanoma reguliuoti debitą, tačiau visai nenaudoti verslovių negali. Kai kuriuos gręžinius galima užkonservuoti. Tačiau konservuojant patiriami dideli dujų nuostoliai. Be to, kadangi iš žemės eina aukštas slėgis, jei pačios ertmės ne visai gera struktūra, uždarant gręžinius gali pasitaikyti avarijų.
„Nežinau, kad kuri šalis pasaulyje naudotų gręžinių uždarymo technologiją“, – pastebėjo pašnekovas.
Kita problema – Rusija dujas išgauna šiaurinėje dalyje, kur šalta. Čia technologinis srautas vamzdynuose ir slėgis turi būti toks, kad vamzdynuose nesidarytų kondensatas. Jei taip nutinka, atsiranda hidrosmūgiai, kurie suplėšo vamzdynus.
O jei išgaunamas dujas degins fakelais vadinamuose gręžiniuose, rusai skaičiuos didžiulius nuostolius.
„Kaip tiekėme, taip ir tieksime“
Ekonomistas ir verslininkas iš Rusijos Dmitrijus Potapenka savo jutubo kanale su ironija kalbėjo apie V.Putino grasinimus Europai užsukti dujas: tam, kad V.Putinas galėtų valdyti amžinai, jam reikia plėsti dujotiekių sistemą Europoje, o ne dujas žemynui užsukti.
Jo manymu, Rusijos grasinimai užsukti dujas tik paskatino Europą greičiau įgyvendinti projektus, kuriuos, jei nebūtų tokių kalbų iš rusų pusės, dėl biurokratijos ji dar ilgus metus atidėliotų.
„Užsukti dujų taip paprastai nepavyks – kur jas dėsime? Kinams? Dujotiekio taip staiga nenutiesi. Iš pradžių dujomis pildysime savo saugyklas, tačiau juk jos neberibės. Todėl kaip tiekėme dujas, taip ir tieksime“, – sakė verslininkas.
Vokiečiai prastesnėje situacijoje nei Lietuva
Tačiau Rusijos veiksmai ne visada remiasi skaičiavimais, todėl, kaip minėjo A.Laurinaitis, nereikėtų atmesti, kad rusiškos dujos į Europą iš tiesų nustos tekėti.
Keblioje situacijoje atsidūrusi Vokietija – jie neturi tokios infrastruktūros kaip SGD terminalą turinti Lietuva, suvartoja labai daug dujų ir naftos. Pašnekovas vokiečiams nemato kito kelio, kaip padidinti anglies vartojimą. Ją reikėtų naudoti ten, kur reikia šilumos, tačiau anglį ne visur panaudosi technologiniuose procesuose vietoje gamtinių dujų.
Vis dėlto ir čia vokiečiai turi išeitį: didelę dalį gamtinių dujų poreikio, kuris naudojamas elektrai gaminti, įmanoma patenkinti įjungtus atomines elektrines.
„Lietuvoje situacija absoliučiai skirtinga nuo Vokietijos: jei pastarojoje daugiau nei 50 proc. dujų ir tiek pat naftos perka iš Rusijos, Lietuva yra stipriai diversifikavusi, nors ir neužbaigusi energetinio ciklo.
Lietuva turi SGD terminalą, kuris pajėgus mus aprūpinti dujomis daugiau nei metams į priekį. Turint terminalą ir susitarus su latviais dėl Inčukalnio požeminės saugyklos, joje galima laikyti apie milijardą kubinių metrų dujų. Tai – didžiulis kiekis. Jei imame Lietuvą ir Latviją, turint SGD terminalą, per šią liniją apsirūpinimas dujomis techniškai nekelia problemų“, – schemą dėliojo LPK viceprezidentas.
Lietuva daug padarė šildymui pasitelkiant biokurą. Pagrindinis klausimas – Lietuvos elektros pajėgumų nepriteklius. Dalis elektros pagaminama iš atsinaujinančios energetikos, gelbsti ir Kruonis, kuris padeda subalansuoti elektros gaminimą iš saulės ir vėjo. Kalbant apie elektrą gelbsti kabelis su Šiaurės Skandinavija.
Iš kur gauti dujų?
Tačiau iš kur gauti dujų saugykloms ir terminalui? „Iš techninės pusės Lietuva apsirūpinti dujomis problemų neturėtų, tačiau iš komercinės galėtų jų atsirasti, – aiškino A.Laurinaitis. – Jei vartojimas, nutraukus rusų dujų tiekimą, nesumažėtų, vienintelis būdas tą padaryti – per vartojimo ribojimą arba per efektyvesnį suvartojimą“.
Gerai tai, kad Lietuva, turėdama SGD terminalą, turi infrastruktūrą, kur padėti nusipirktas dujas.
A.Laurinaitis prognozuoja, kad, nutraukus dujų tiekimą dabar, Lietuva dvejus trejus metus turėtų privalumą prieš kitas ES šalis apsirūpinant suskystintomis dujomis.
„Lietuvos situaciją, skirtingai nuo kitų šalių, matyčiau pakankamai pozityvią. Tiesa, tai nereiškia, kad nesukiltų energetikos kainos – pardavėjai naudotųsi tuo, kad yra didžiulis poreikis. EK vis dėlto priėmė sprendimą, kad, kainoms suvaldyti, ES dėl jų derėtųsi visų šalių narių vardu. Pats principas labai teisingas. Jei tik sugebės dujų nupirkti konkurencingomis kainomis, aš Lietuvą matyčiau gana neblogoje pozicijoje“, – sakė pašnekovas.
EK yra nurodžiusi šalims narėms užsipildyti iki 90 proc. visas talpyklas. Jei tą pavyks padaryti, dujų buitiniams vartotojams žiemos sezono metu turėtų visiškai užtekti. Priešingu atveju, kaip sakė A.Laurinaitis, visko gali nutikti, kad šals ir gyventojai butuose, ir ligoninės, ir ugdymo įstaigos.
Nebuvo įšaldytas net per Šaltąjį karą
Nutraukti dujų tiekimą nedraugiškoms, kaip jis pats jas vadina, valstybėms grasina Rusijos vadovas Vladimiras Putinas. Ji to žada imtis, jei rusiškas dujas perkančios Vakarų valstybės už išteklius nemokės rubliais. Tuo metu ES šalys atsisako klausyti Rusijos įsakinėjimų.
Kovo 28-ąją Vokietijos ekonomikos ministras Robertas Habekas kovo 28 d. pareiškė, kad G7 šalys susitarė, jog mokėjimo už rusiškas dujas pakeitimas į rublius būtų akivaizdus sutarties pažeidimas, todėl G7 institucijos ragins bendroves nesilaikyti reikalavimų, pranešė „Forbes“.
Austrijos energetikos milžinės OMV vadovas Alfredas Sternas nurodė, kad galiojančiose sutartyse su Rusija nenumatytas mokėjimas rubliais, todėl bendrovė ir toliau mokės eurais. Panašius pareiškimus padarė Lenkijos PGNiG ir Italijos „Eni“.
Rusijos dienraštis „Kommersant“ pastebi, kad rusiškų dujų tiekimas Europai nebuvo įšaldytas net Šaltojo karo įkarštyje. Tačiau dabar, leidinio šaltini teigimu, „Gazprom“ iš tiesų svarsto galimybę visiškai nutraukti dujų tiekimą „nedraugiškoms šalims“ ir vertina tokio žingsnio pasekmes.
ES šiam išbandymui kur kas atsparesnės
„Rusijos grasinimai užsukti dujų kranelius ar priversti ES valstybes mokėti rubliais parodo jos desperaciją ieškant būdų, kuo dar čia pagrasinus. Europos valstybėms tenka net apie 80 proc. Rusijos dujų eksporto. Tai – kone vienintelė likusi stabilesnė režimą maitinanti bambagyslė, nes komercinius naftos pardavimus veikia ne tik sankcijos, bet ir įmonių pasirinkimas nesitepti reputacijos prekyba su agresore“, – portalui lrytas.lt komentavo INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Jos tikinimu, ES valstybės šitam išbandymui kur kas atsparesnės nei Rusija: šaltasis sezonas eina į pabaigą, rezervai nėra visiškai ištuštėję, energetinės priklausomybės nuo Rusijos mažinimas tapo vienu svarbiausių prioritetų aukščiausiu lygmeniu ir operatyviai užsitikrinamos alternatyvos iš kitų tiekėjų.
„Taip, susiduria ES su rekordinėmis dujų, šildymo ir elektros kainomis, – sako ekonomistė. – Tačiau to, matyt, reikėjo, kad vadovai praregėtų ir imtųsi sprendimų“.
Suveiktų kaip rimtas stabdis
Žinoma, nuostolių bus – jau vien aukštos kainos stipriai veikia energetikos nešėjams imlią pramonę, tad dujų užsukimas suveiktų kaip rimtas stabdis. Vis dėlto, pašnekovės teigimu, ES ekonomika su savo galimybėmis pigiai skolintis yra pajėgi atsilaikyti.
I.Genytė-Pikčienė prognozuoja: jei šiemet ekonomika ir stagnuos ar net šiek tiek susitrauks, tai bus laikina. Tuo tarpu Rusijos ekonomiką sankcijos ir kapitalo pasitraukimas jau nustūmė dešimtimis metų atgal, o režimas su savo intervencijomis išmetė iš rinkos ekonomikos rėmų.
Ekonomistės teigimu, jei dujų tiekimas į ES nutrūktų, būtų naudojami turimi slėgio stabilumui palaikyti reikalingi rezervai, suskystintų dujų importas iš JAV, importas iš kitų eksportuotojų Vidurinėje Azijoje, privaloma tvarka mažinamas pramoninis vartojimas, net galimybė įvesti laikinus energetikos tiekimo ribojimus.
Be to, Vokietija, Lenkija ir kitos šalys galėtų kuriam laikui nusigręžti nuo žaliųjų tikslų ir atnaujinti anglimi kūrenamų jėgainių veiklą.
Sprendžia, kaip atsisakyti rusiškų išteklių
Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) duomenimis, 2021 m. lapkritį rusiška nafta ir naftos produktai sudarė 34 proc. viso Vakarų Europos naftos importo. Rusijos „Gazprom“ yra didžiausia dujų tiekėja Europai, kuriai tenka 45 proc. viso ES dujų importo. Europos Komisijos skaičiavimais, ES šalys per metus gali dviem trečdaliais sumažinti dujų importą iš Rusijos.
TEA mano, kad ES jau dabar gali apsieiti be rusiškų dujų: agentūra parengė 10 žingsnių planą, kaip per trumpą laiką perpus sumažinti priklausomybę nuo rusiškų dujų. Siūloma didinti dujų importą iš Azerbaidžano ir Norvegijos, spartinti saulės energijos plėtrą, vėl įjungti branduolinius reaktorius, intervencinėmis priemonėmis apsaugoti galutinius vartotojus nuo kylančių kainų, keisti gyventojų būsto šildymui naudojamus dujų katilus elektriniais, mažinti šilumą patalpose, skatinti energetinį pastatų ir pramonės efektyvumą ir pan.
„Rusijai užsukus čiaupą, šių siūlomų procesų įgyvendinimas paspartėtų, o likusį trūkumą tektų dengti iš suskystintų dujų ir netvarių šaltinių“, – prognozavo I.Genytė-Pikčienė.
Išsamus ES planas, kaip atsisakyti rusiškų energijos išteklių, bus parengtas gegužę, tačiau jau dabar valstybės narės pareiškė ketinančios didinti ne rusiškų dujų importą.
JAV pažadėjo šiais metais Europai papildomai patiekti 15 mlrd. kubinių metrų, kai 2021 m. buvo pristatyta apie 20-21 mlrd. kubinių metrų.
Terminalas techniškai patenkintų poreikį
„Amber Grid“ valdo Lietuvos magistralinių dujotiekių tinklą, kuris sudaro galimybes tiekti dujas Lietuvos vartotojams iš kelių šaltinių: Klaipėdos SGD terminalo, vamzdynais iš Latvijoje esančios dujų saugyklos ir vamzdynais iš Rusijos per Baltarusiją. Gegužę pradės veikti dujotiekio jungtis su Lenkija GIPL. Dujotiekiais Lietuva sujungta su Karaliaučiumi, į kurį per Lietuvą vyksta dujų tranzitas iš Rusijos per Baltarusiją.
„GIPL dujotiekis kartu Klaipėdos SGD terminalu sudaro galimybes Lietuvai gyventi be rusiškų dujų“, – portalui lrytas.lt tvirtino „Ambergrid“ atstovė Laura Šebekienė.
Ji aiškino, kad Lietuvos dujų suvartojimas yra mažesnis, nei techninis terminalo pajėgumas. Techniškai terminalas galėtų patenkinti visą šiuo metu esamą dujų poreikį.
Jau keletą metų didžiąją dalį Lietuvoje sunaudojamų dujų sudaro iš Klaipėdos SDG terminalo transportuojamos dujos. 2021 metais Lietuva iš SGD terminalo sunaudojo 62 proc. dujų, dar 12 proc. vamzdynais iš Latvijos. Likę 26 proc. buvo transportuota iš Rusijos per Baltarusiją. Dujų importas iš Rusijos per Baltarusiją nuosekliai mažėjo per pastaruosius trejus metus nuo 32 proc. 2019 m. iki minėtų 26 proc. 2021 metais.
