Lietuviams graibstant ginklus ir šovinius įtaria verslus piktnaudžiaujant – kainas išpūtė daugiau nei dukart

2022 m. balandžio 3 d. 11:28
Paulius Matulevičius
Rusijai tęsiant karo veiksmus ir invaziją į Ukrainą, dėl savo saugumo yra susirūpinę ir klaipėdiečiai: pastebimas itin didelis susidomėjimas savigynai skirtais ginklais, išaugo kursų jais naudotis paklausa, šaudyklose – besitreniruojančiųjų suaktyvėjimas. Beje, kai kuriems pistoletams skirtų šovinių sunku rasti ne tik Klaipėdos ginklų parduotuvėse, bet ir šaudyklose.
Daugiau nuotraukų (4)
„Vakarų ekspresui“ pradėjus domėtis šia tema, paaiškėjo, kad gerokai išaugo šovinių kainos – net du kartus, o kai kuriose uostamiesčio ginklais prekiaujančiose parduotuvėse nebėra pirkti kovinių pistoletų.
Perka po kelis ginklus
„Vos Ukrainoje prasidėjus kariniams veiksmams, pasipylė skambučiai, žmonės pradėjo plūsti į ginklų parduotuves. Pas mus išpirko kovinius pistoletus, lygiavamzdžių, kur daugiau telpa šovinių, savigynai kol kas taip pat neturime. Pistoletų kiekį turėjome įprastiniam, maždaug trijų mėnesių, laikotarpiui, tačiau visus išpirko per savaitę.
Vienoje dėžutėje telpa 50 šovinių, o pastarosiomis savaitėmis pirko iškart po 2–5 ar net 10 dėžučių šovinių. Makarovo pistoletui šovinių kol kas neturiu“, – situaciją paaiškino Naujojoje Uosto gatvėje įsikūrusios ginklų parduotuvės UAB ABSS LT vadovas Saulius Liaudanskas.
Anot jo, sulaukiama daug skambučių ir iš kitų Lietuvos miestų su klausimu: „Ar turite pistoletams skirtų šovinių?“ Taigi, dabar šovinių ir pistoletų savigynai sudėtinga gauti visoje Lietuvoje“, – akcentavo S. Liaudanskas.
Jis pastebėjo ir dar vieną tendenciją: žmonės, kurie anksčiau turėjo vieną pistoletą, dabar ieškosi dar ir papildomo naujo ginklo, o kai kurie jų net perka ir po kelis iškart.
„Su ginklams skirtu leidimu vienam žmogui be didesnių procedūrų galima turėti penkis ginklus“, – paaiškino ginklų parduotuvės vadovas.
Įsigijo 5 000 šovinių
Klaipėdoje, Dubysos gatvėje, esančio „Hobio centro“, kuriame yra prekiaujama ginklais ir šoviniais, direktorius Dovydas Gelgutas sakė, kad po vasario 24 dienos, kuomet prasidėjo kariniai veiksmai Ukrainoje, kurį laiką jie šovinius parduodavo tik tiems, kas jų parduotuvėje pirko ginklą.
„Atskirai pistoletams skirtų šovinių nebepardavinėjome, nes buvo jų trūkumas, tad buvome įvedę tokią politiką. Supraskite, kaipgi žmogui parduosi ginklą, o šovinių – ne? Tokiu atveju žmogus ir ginklo nepirktų. Dabar padėtis šiek tiek stabilizavosi. Dar turime šovinių, tad, kol jų yra, tol parduosime šovinius ir be ginklo“, – „Vakarų ekspresui“ sakė D. Gelgutas.
Jis taip pat pastebėjo, kad žmonės pastaruoju metu ėmė atsinaujinti savo ginklus.
„Perka naujus pistoletus, pusautomačius. Prekyba nuo vasario 24 dienos padidėjo minimum dvigubai“, – teigė „Hobio centro“ direktorius.
Tiek D. Gelgutas, tiek S. Liaudanskas akcentavo, kad šovinių kainos labai greitai ėmė kilti ir, palyginti su praėjusiais metais, pakilo jau dvigubai – nuo 25 iki 50 centų už šovinį.
„Buvo ir tokių žmonių, kurie dar prieš vasario 24 dieną nusipirko didelį kiekį šovinių po 30 centų. Galbūt nuspėjo, kad bus karas, ir apsirūpino iš anksto? Pirko iškart net 5 tūkst. šovinių“, – sakė D. Gelgutas.
Jam antrino S. Liaudanskas: „Amerikoje šoviniai pabrango 2–3 kartus, tad esame priversti ir mes kelti kainą. Lietuvoje nebėra kur už gerą kainą užsakyti šovinių.“
Visgi pasiteiravus, kodėl, jo manymu, klaipėdiečiai ir kitų šalies miestų atstovai taip ginkluojasi, ar iš baimės, ar dėl savigynos, ar dėl psichologinio aspekto, S. Liaudanskas atsakė: „Manau, kad žmonės ginklus perka ne todėl, kad yra įsitikinę, jog reikės gintis, o tiesiog, kad galėtų pasitreniruoti ir labiau išmokti šaudyti. Yra nemažai ir tokių žmonių, kurie ginklus perka pirmą kartą gyvenime.“
Šaudyklose – suaktyvėjimas
Pasak Klaipėdoje, Vilniaus plente, įsikūrusios „Tiro slėptuvės“ instruktoriaus Arvydo Burneikos, norinčiųjų pašaudyti šioje šaudykloje per pastarąjį mėnesį padaugėjo dvigubai.
„Padidėjimas yra visu šimtu procentų. Mūsų pagrindiniai klientai – įvairių tarnybų darbuotojai. Dažnai domisi ir tie, kurie niekada gyvenime nėra rankose laikę ginklo, bet mes tokios paslaugos neteikiame. Priimame tik tuos, kurie turi savo ginklą“, – paaiškino A. Burneika.
Pasiteiravus, kodėl, jo nuomone, yra toks klientų suaktyvėjimas, ar tai yra susiję su baime, ar savisauga, šis atsakė: „Vertiname tai kaip baimės priežastį, bet mes visada akcentuojame, kad reikia nuolatos tobulinti šaudymo techniką, ar yra karas, grėsmių, ar jų nėra. Juk tai nėra tas pats, kas kartą išmokti važiuoti dviračiu. Šaudymo įgūdžius reikia lavinti nuolat, o ne tik tada išsitraukti ginklą iš seifo ir nupūsti nuo jo dulkes, kai yra grėsmė. Tai turėtų būti nuolatinis tobulinimosi procesas.“
A. Burneika pastebėjo, kad kiti verslininkai ėmė naudotis karo padėtimi, išpūsdami šovinių ir šaudyklų nuomos kainas.
„Mūsų šaudyklos takelio nuomos kaina kaip buvo 10 eurų, taip ir liko, nepakėlėme nė cento. Patys esame šauliai ir tikrai nenorime iš šios sudėtingos pasaulyje situacijos pelnytis, nesiekiame vienadienės naudos“, – akcentavo „Tiro slėptuvės“ instruktorius.
Prakalbus, ar pastaruoju metu sudėtinga gauti šovinių, šis atsakė: „Problemų su šoviniais jaučiame jau dvejus metus, nuo pirmosios COVID-19 bangos, bet ši problema dabar tapo didesnė, kadangi tautiečiai puolė juos pirkti.
Kai kurie verslininkai ėmė tuo naudotis, net nebegalima pavadinti, kad tai piktnaudžiavimas padėtimi, tai net baisiau. Anksčiau pistoleto šovinį būdavo galima įsigyti už 25 centus, o pastaruoju metu kai kuriose parduotuvėse galima pamatyti, kad pardavinėja net po eurą už šovinį. Argi tai normalu naudotis tokia situacija?“
Ginklų turėtojams – įsipareigojimai
Policijos atstovai teigia sulaukiantys apie 4 kartus daugiau prašymų dėl ginklų įsigijimo.
„Ilgą laiką organizuojame kursus, kuriuos pabaigę asmenys įgyja teisę įsigyti ginklus savigynai. Stengiamės, kad žmonėms būtų kuo patogiau, tad teorinę dalį dėstome nuotoliniu būdu, medžiagą perteikiame koncentruotai vos per kelis vakarus. Po to vyksta užsiėmimai šaudykloje, praktinis šaudymas ir egzaminas“, – sakė „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
Į paties ginklo įsigijimą ilgametę darbo patirtį saugos tarnyboje turintis A. Januška pataria žiūrėti atsakingai, įsivertinti poreikį. Būtina pasitikrinti sveikatą bei gauti medicininę pažymą. Toliau dėl galimybės gauti leidimą ginklui savigynai teikiamas prašymas policijai. Prašymą galima pildyti e. policija platformoje.
A. Januška pasakoja, kad policija asmens reputaciją ir galimybes turėti ginklą nagrinėja apie mėnesį, todėl paraleliai jau galima registruotis ir baigti kursus, išlaikyti egzaminą.
Taip pat reikia įsigyti seifą ginklui laikyti, jį patikimai pritvirtinti prie sienos, grindų ar kitų konstrukcijų.
„Ekskomisarų biuro“ atstovo teigimu, trumpiausias laikotarpis visai procedūrai atlikti yra vienas mėnuo. Kursų kaina – 139 eurai, o ginklą galima įsigyti ir už kelis šimtus eurų.
Nors pirmieji įgūdžiai, kaip pasakoja A. Januška, susiformuoja kursų metu, toliau pravartu juos reguliariai palaikyti ir tobulinti. Vis dėlto dar svarbiau pažymėti, jog nors ginklas yra efektyvi priemonė gynybai, įsigijus jį tenka prisiimti ir atsakomybę už jo saugojimą bei panaudojimą. Būtina užtikrinti, kad ginklu negalėtų pasinaudoti kiti asmenys, laikytis visų saugumo reikalavimų bei užtikrinti, kad nenukentėtų kiti asmenys.
„Pareigų yra ir daugiau, su jomis norintys įsigyti ginklą supažindinami kursuose. Jie privalo griežtai jų laikytis“, – pažymi A. Januška.
Tai, jog žmonės paskutiniu metu ginkluojasi ir ieško savigynos priemonių kur kas aktyviau nei iki karo Ukrainoje, pasak „Ekskomisarų biuro“ atstovo, yra suprantamas reiškinys. Pats ginklo turėjimas daliai žmonių sustiprina saugumo jausmą. Vis dėlto, kilus kritinei situacijai, pirmiausia patariama kreiptis į policiją, saugos tarnybas ar kitas specialiąsias tarnybas.
Ginklai^Instantšaudykla
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.