Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė JAV gyvenantis ten veikiančio Ekonominio švietimo fondo prezidentas Žilvinas Šilėnas. Jo teigimu, Džordžijos valstijoje galonas (beveik 4 litrai) benzino kainuoja 4,5 JAV dolerio (4,09 euro), ir nors amerikiečiai uždirba tikriausiai trigubai daugiau nei lietuviai, dėl tokių degalų kainų jie labai skundžiasi. Kalifornijoje degalai brangesni – galonas benzino dėl mokesčių atsieina apie 8 JAV dolerius (7,27 euro).
Kai kurios JAV valstijos, kad gyventojams sumažintų išaugusių išlaidų poveikį, atšaukė vadinamąjį valstijos degalų akcizą, Kalifornija svarsto gyventojams padalinti po 400 JAV dolerių (363,5 euro).
„Savo amerikiečiams kolegoms, kurie mėgsta zyzti dėl benzino kainų, primenu, kiek jis kainuoja Europoje, ir kiek žmonės Europoje uždirba. Mano galva, jie skundžiasi ne vietoje ir ne laiku, kita vertus, savi marškiniai arčiau kūno“, – komentavo ekonomistas.
Vis dėlto jis pabrėžė: būtent JAV energetinių išteklių kainų šoko problemą galėtų nesudėtingai išspręsti.
„Turbūt liūdniausia, kad iš visų Vakarų šalių JAV yra ta, kuri puikiai galėtų pati apsirūpinti nafta, benzinu ir būti visiškai nepriklausoma nuo užsienio prekių.
Šitoje vietoje JAV administracija politine prasme dabar yra tarp kūjo ir priekalo, nes JAV užtenka pasakyti: leidžiame be jokių problemų išgauti skalūnų naftą Jungtinėse Valstijose, atnaujiname produktotiekių ir vamzdynų sujungimą su Kanada, kurie prezidento Joe Bideno buvo atšaukti dėl ekologinių priežasčių. Realiai JAV neturėtų jokios problemos nei su nafta, nei su dujomis ir galėtų ją eksportuoti į Europą“, – kalbėjo Ž.Šilėnas.
„Liūdna, kad, kalbant apie Rusijos angliavandenilių, energijos išteklių boikotą, JAV turi visus atsakymus, bet tik dėl politinių priežasčių tai dar nėra padaryta“, – minėjo pašnekovas.
Tačiau, jo teigimu, kritikuojant JAV, reikia pažiūrėti ir į savo kiemą: Lietuvoje taip pat turime savo naftos išteklių, 2014 m. netgi bandėme ieškoti skalūnų.
„Jie niekur nedingo. Lietuva, tikiuosi, vis dar turi, kad ir mažą naftos industriją. Jeigu esame visiškos Rusijos ekonominės blokados karo fone, šioje vietoje veikia kiekvienas litras. Juolab kad tai būtų ir verslas, darbo vietos, mokesčiai Lietuvoje, būtų sukuriama ekonominė veikla, – sakė ekonomistas. -
Prieš kaltinant J.Bideną, kodėl jis nestato dujotiekio į Kanadą ir kodėl neveža dujų į Europą ir į Lietuvą, būtų galima paklausti, ką šitoje vietoje daro pati Europa? Ar tai būtų lietuviai, ar vokiečiai, kurie nusprendė, kad turi puikias atomines elektrines, bet dėl politinių priežasčių jų nebenaudos“.
Priminsime, kad per vieną dieną Europa į Rusijos iždą už energetikos išteklius perveda 800 mln. eurų. Europa kalba apie 2027 m., kai turėtų visiškai nutrūkti energetinė bambagyslė, bet panašu, kad tą ne taip paprasta padaryti, nes kai kurias dujų saugyklas Vokietijoje ar Nyderlanduose valdo „Gazprom“.
Paklaustas, ko tikėtis iš infliacijos, Ž.Šilėnas minėjo keturis Apokalipsės raitelius: marą, karą, badą ir mirtį. „Marą jau turėjome pandemijos pavidalu ir gal dar turėsime, karą turime dabar, dėl to, jog Ukraina – didžiulė žemės ūkio šalis, eksportuojanti grūdus pasauliniu mastu, po bado ateis mirtis. Situacija sudėtinga“, – neslėpė ekonomistas.
Anot jo, Lietuvai ir kitoms išsivysčiusioms šalims visa tai lems infliaciją, daugiau išlaidų duonai, bulvėms ir mėsai, mažiau išsivysčiusioms šalims tai reikš nevalgymą.
„Mums tai bus nepatogumas – zysime, kad pabrango bulvės, košė ar mėsa, tačiau turėsime už ką nusipirkti, kitose šalyse žmonės nebeišgalės nusipirkti. Sankcijos tiek iš Rusijos Europai, o ir iš Europos Rusijai, brangesnė energija sveikatos taip pat nepridės. Neįsivaizduoju nė vieno scenarijaus, kai artimuoju laikotarpiu šis karas išeis į naudą“, – komentavo Ž.Šilėnas.
Lietuvos atveju jis siūlo naikinti visas nereikalingas biurokratines procedūras, o tuos žmones įdarbinti kažkur kitur. „Norėčiau, kad daugiau žmonių rūpintųsi valstybės saugumu, o ne tuo, ar galima rašyti „sviestas sviestuotas“, – sakė jis.
Kitas rezervas – nuo karo bėgantys žmonės. Tai – ir galimybė, ir grėsmė: jau dabar Lietuvoje trūksta dirbančių žmonių, kita vertus, kai kurie jų gali būti infiltruoti ar paveikti savo šalių propagandos. Tačiau tam turime Migracijos, Saugumo departamentus, kurie turi priemonių išsiaiškinti, kurie atbėgėlių gali kelti pavojų.
