Per metus nuo pernykščio pavasario iki šiol būtinųjų maisto produktų kainos smarkiai išsipūtė. Statistikos duomenys rodo, kad duona pabrango trečdaliu, makaronai – taip pat.
Virtų dešrelių vidutinė kaina pakilo penktadaliu, broilerių – 40 proc. Pieno, kefyro kainos pasistiebė 33–40 proc. Bulvės, kopūstai, burokėliai pabrango daugiau nei dvigubai. Taigi pandemija ir Rusijos karas Ukrainoje vartotojus spaudžia infliacijos letena.
Žmonės vis dažniau ieško būdų, kaip pigiau apsipirkti. Tie, kurie turi daugiau laiko, tam tikrus maisto produktus perka tose parduotuvėse, kuriose jiems tuo metu taikomos akcijos.
Stebi kainų pokyčius
Kas mėnesį pigiausių maisto prekių krepšelio kainų stebėseną atlieka ir duomenis skelbia portalas pricer.lt. Slaptieji pirkėjai į pigiausių prekių krepšius penkių didžiųjų Lietuvos prekybos tinklų parduotuvėse susikrauna nemažai pirkinių.
Naujausiais kovo 25 dieną pricer.lt užfiksuotais duomenimis, kovą, palyginti su šių metų vasariu, pigiausių maisto produktų krepšelis pabrango 6,4 proc. – 3,87 euro. Palyginti su 2021-ųjų kovu, jame esančių prekių kaina padidėjo 16,2 proc. – 8,91 euro.
Pastaruoju metu pricer.lt stebi 52 prekių kainas. Iš jų per mėnesį pabrango 46 prekės, atpigo vos 6. Labiausiai brango saulėgrąžų aliejus, makaronai, grietinė, bulvės, pienas, juoda duona.
Pricer.lt atlikta pigiausių maisto prekių krepšelio kainų analizė rodo, kad kovo mėnesį pigiausias krepšelis buvo „Maximoje“. Jame esančių prekių vertė sudarė 55,3 euro, o tai 1,17 euro daugiau, nei būta vasarį.
Antroje pigiausių maisto prekių krepšelio kainų reitingo vietoje kovą buvo „Iki“ parduotuvės – krepšelio prekės kainavo 59,8 euro – pabrango 0,55 euro.
Trečia vieta atiteko „Lidl“ – kaina siekė 62,4 euro, o tai 3,03 euro daugiau nei vasarį. Ketvirtoje vietoje buvo elektroninė parduotuvė „Barbora“, krepšelis kainavo 63,5 euro – pabrango 3,84 euro.
Penktoje vietoje liko „Norfos“ parduotuvės. Jose pigiausių prekių suma siekė 65,2 euro – buvo 5,64 euro didesnė nei vasarį. Šešta vieta atiteko „Rimi“ – krepšelis pabrango 2,94 euro ir pasiekė 65,7 euro sumą.
Septinta liko „e-Rimi“, kurioje krepšelio prekių vertė buvo 67,1 euro – 1,6 euro didesnė nei vasarį.
Daugiau galimybių rinktis
Kainas stebinčio portalo pricer.lt analitikai prekybos tinkle „Maxima“ jau 9 mėnesius iš eilės fiksavo pigiausią maisto prekių krepšelį. Kaip pavyksta sušvelninti infliacijos daromą įtaką?
„Auganti infliacija kelia daug nerimo, tačiau nesiliaujame ieškoti būdų, kad pirkėjams galėtume pasiūlyti kuo geresnę kainą. Mūsų parduotuvėse yra didelis šviežio maisto ir kitų kasdienių prekių asortimentas, todėl ir pasirinkimo galimybių daugiau.
Kas savaitę vidutiniškai parduodame apie 8 tūkst. įvairių prekių, kurioms taikomos nuolaidos, todėl pirkėjai randa itin patrauklių mažos kainos pasiūlymų“, – sakė „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.
Infliacija greitai nenurims
Šiuo metu ekonomistai nedalija tuščių pažadų – maisto produktai ir toliau brangs.
„Geopolitinė aplinka ir Rusijos karas Ukrainoje yra bet kokių prognozių atspirties taškas. Šiuo metu visos prielaidos skendi rūke – sunku numatyti, kaip toliau viskas klostysis.
Manoma, kad antroje metų pusėje bent jau skaičiais išreiškiama infliacija bus kuklesnė nei dabar, bet realiai ji ir toliau tirpins gyventojų pajamas“, – sakė ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, prieš Rusijos karą Ukrainoje pasaulis vis dar nebuvo atkūręs pandemijos nutrauktų žaliavų tiekimo grandinių. Dėl žaliavų stygiaus kainos sparčiai kilo, ir šis procesas nesustojo.
„Rudenį Europoje įsiplieskusi energetikos krizė išpūtė trąšų kainas. Tai dar labiau padidino tikimybę, kad maisto žaliavos ir toliau brangs, o kartu ir prekės, už kurias sumoka ne kas kitas, o vartotojai.
Kadangi lietuviai užsiaugina pakankamai kviečių ir daugumą jų eksportuoja, galime būti ramūs, kad kviečių mums nepritrūks, – Lietuvoje stipri augalininkystė.
Tačiau esame pasaulio rinkos dalyviai, ir eksportuotojai grūdus parduoda ten, kur jiems kainos yra patraukliausios.
Todėl ir mums nėra galimybės išvengti maisto prekių infliacijos, nes trąšų ir grūdų kainos daro poveikį visai maisto grandinei“, – paaiškino I.Genytė-Pikčienė.
Smarkiai pakilusios degalų, elektros ir dujų kainos taip pat didina prekių ir paslaugų savikainą, o žemės ūkio produkcija ir žaliavos nėra išimtis.
„Rusija iki šiol buvo stambiausia kviečių eksportuotoja, jos miežių eksportas taip pat buvo didelis.
Ukraina savo ruožtu buvo stambiagrūdžių kultūrų ir aliejaus rinkos žaidėja.
Šios dvi žemės ūkio žaliavų augintojos iškrinta iš pasaulio grūdų ir žaliavų rinkos, dėl to padėtis maisto sektoriuje dar labiau paaštrės ir gins kainas aukštyn“, – sakė ekonomistė.
