„Buvusios informacijos apie galimą pasitraukimą nekomentuočiau – kiek ji buvo reali, kiek ne, bet tam tikras rizikas mes visi žinome, profesionalių komandos pastangų tas rizikas valdome, kiek įmanoma, minimizuojame, didesnių grėsmių, susijusių su tuo, šiuo metu nematome“, – sakė „Hella Lithuania“ vidinės gamyklos vadovas Mantas Skinderis.
Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai pernai gruodį įspėjo Vyriausybę, kad dėl Kinijos ribojimų vokiečių investuotojams gali tekti uždaryti gamyklas Lietuvoje, jeigu situacija nesikeis.
„Continental Automotive Lithuania“ komunikacijos vadovė Ieva Koncevičiūtė sako, kad bendrovė Lietuvoje planų nekeičia ir plečiasi.
„Mes savo planų planų Lietuvoje tikrai nekeičiame ir šiemet samdome dar 300 darbuotojų“, – teigė ji.
Nuo 2019 metų Kauno LEZ veikianti bendrovė šį pavasarį planuoja baigti antros, 90 mln. eurų vertės gamyklos statybas. Bendros „Continental“ investicijos Kaune sieks apie 185 mln. eurų.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sausį pripažino, jog esama nerimo dėl Lietuvoje veikiančių užsienio investuotojų planų, susijusių su Kinijos veiksmais Lietuvos atžvilgiu, tačiau išreiškė viltį, kad situacija bus deeskaluota.
Kinija pernai rudenį sustabdė krovininius traukinius į Lietuvą, maisto eksporto leidimų išdavimą, sumažino Lietuvos įmonėms kredito limitus ir pakėlė kainas, be to, ji išbraukė Lietuvą iš muitinės sistemų, todėl lietuviški kroviniai negali patekti į šalį.
Lietuvos ir Kinijos santykiai pašlijo Vilniui pernai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, pavadinime naudojant salos vardą.
