Lietuvoje maistui skirtų grūdų užauginama užtektinai ir apie 60 proc. jų eksportuojama, o siekiant užsitikrinti atsargas vidiniam vartojimui eksporto apimčių nesiruošiama mažinti, teigia ministras.
„Ne, o kodėl turėtų? Mes eksportuojame maistinius aukštos kokybės grūdus, būtų keista, kad mes juos naudotume pašarams. Jeigu derlius ženkliai sumažės, bet tam didesnį poveikį darys oro sąlygos, tai eksportuosime mažiau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė jis.
Pernai lietuviškos kilmės grūdų iš šalies eksportuota 3,4 mln. tonų, rodo Statistikos departamento duomenys.
Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde trečiadienį perspėjo, kad dėl užsitęsusio karo Ukrainoje maisto kainos Europoje veikiausiai patirs spaudimą, nes kviečių eksportas iš Ukrainos ir Rusijos sudaro 30 proc. šių grūdų pasaulio eksporto.
Anot ministro, karas Ukrainoje labiau paveiks pašarų įsigijimą Lietuvoje.
„Iš Ukrainos daugiausiai įsivežame pašarams skirtų žemesnės kokybės kultūrų, kalbant apie kažkokius galimus sutrikimus rinkoje, koncentruojamės į pašarus“, – kalbėjo K. Navickas.
Lietuva iš Ukrainos importuoja pašarams skirtas saulėgrąžų išspaudas bei kukurūzus.
K.Navickas taip pat patikino, kad žemės ūkio produkcijos prekyba su Rusija tebevyksta, nes šios kategorijos prekės nėra sankcionuotos. Tačiau, pasak jo, galutinis vartotojas nebėra linkęs pirkti rusiškos produkcijos, tad yra nemaža tikimybė, kad kontraktai su Rusija bus peržiūrimi ir kitaip projektuojami srautai ruošiantis rudens derliui.
„Žemės ūkio produkcija nėra sankcionuota, tai aišku, kad prekyba vyksta. Ką mes kalbėjome su sektoriumi, kurie prekiauja, ypač grūdais ir kita žemės ūkio produkcija, tai minėjo tokius dalykus, kad pirmiausiai galutinis vartotojas, nebūtinai Lietuva, nes daugeliu atvejų Lietuva buvo naudojama kaip reeksporto šalis, naudojantis infrastruktūra, nebeperka rusiškos produkcijos“, – teigė K. Navickas.
