„Aš suprantu, kad automatiškai negalima tų šalių piliečių vertinti kaip galimai diversantų ar infiltruotų žmonių, bet bent jau tas kalbėjimas, kad šitos šalys gali laisvai investuoti Lietuvoje kelia tam tikrą susirūpinimą“, – Vyriausybės valandos metu Seime svarstė J. Jarutis.
„Visų pirma Lietuva nedirba, nekviečia, nelaukia rusiško kapitalo įmonių. Taškas“, – replikavo A. Armonaitė.
Ministrė akcentavo, kad į šalį siekiama pritraukti dviejų tipų įmonių darbuotojų. Pirma, iš veiklą Lietuvoje jau vykdžiusių Baltarusijos ar Rusijos verslų, kurie dar turėjo padalinius ir šiose šalyse.
„Dalis tų įmonių darbuotojų liko ten, nes jų gyvenimas yra ten. Dabar tos įmonės kelia savo darbuotojus į čia jau veikiančius biurus“, – aiškino ji.
Antra grupė įmonių, kurias siekiama pritraukti į Lietuvą, – tarptautinės kompanijos, veiklą vykdžiusios Rusijoje ar Baltarusijoje ir iš ten nusprendusios išsikelti. Tačiau ministrė pridūrė, kad dar nėra aišku, ar tokios įmonės kaip „Google“ pasirinks būtent Lietuvą.
Taip pat A. Armonaitė pabrėžė, kad daugelis čia atvykstančių įmonių darbuotojų yra baltarusiai.
„Noriu nuraminti visus, 95 proc. įmonių darbuotojų, kurie domisi perkėlimu, yra Baltarusijos piliečiai, ne Rusijos piliečiai. Bet iš esmės mes kalbame apie dešimtis įmonių su kuriomis dirbame. Ir tos įmonės arba jau veikia Lietuvoje arba yra tarptautinio kapitalo įmonės“, – tvirtino ministrė.
Tuo metu Rusijos įmonių investicijų į Lietuvą nėra bandoma pritraukti, pažymėjo politikė.
„Lietuva nekviečia, nedirba, nelaukia rusiško kapitalo įmonių, kurios finansuoja, finansavo Rusijos vyriausybę ir tokiu būdu leido nusipirkti ginklus, kurie šiandien yra suvežti į Ukrainą ir žudo žmones“, – akcentavo A. Armonaitė.
ELTA primena, kad kovo viduryje ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė susitiko su Lietuvoje veikiančių iš Rusijos ir Baltarusijos persikėlusių IT kompanijų atstovais. Ministrės teigimu, ministerija dirba su dviem kompanijų grupėmis iš šių šalių. Pirmiausia su kompanijomis, kurios jau buvo įsikūrusios Lietuvoje, tačiau turėjo padalinius Rusijoje ar Baltarusijoje. Taip pat su tarptautinėmis kompanijomis, kurios savo filialus nori perkelti iš šių šalių.
„Iš esmės mes galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą ir šiuo metu taip pat yra pakeliui į čia“, – žurnalistams yra sakiusi A. Armonaitė.
Pasak ministrės, įmonės daugiausiai perkelia savo darbuotojus, veikiančius IT, telekomunikacijų srityse.
