„Forbes“ rašo, kad, prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis Rusijos prekybos centruose smarkiai pablogėjo. Tam yra kelios svarios priežastys: veiklą sustabdė arba nutraukė mažiausiai 100 su mažmenine prekyba susijusių įmonių, Rusijoje turinčių parduotuves, restoranus ar tiekiančių produktus. Dėl uždarytų parduotuvių prekybos centrų valdytojų iš nuomos gaunamos pajamos metų pabaigoje gali sumažėti 30-50 proc. O kur dar nuolaidų reikalaujantys likę nuomininkai. Prie viso to reikia pridėti ir smarkiai išsipūtusias paskolų įmokas, kurias lėmė padidėjusios palūkanų normos.
Mažėjančios pajamos
Prekybos centrų sektoriui, jau ir taip smarkiai nukentėjusiam nuo dvejus metus trukusios pandemijos, vėl kyla pavojus, nes nebelieka pagrindinių nuomininkų. CBRE, komercinio nekilnojamojo turto (NT) paslaugų įmonės, analitikai paskaičiavo, kad uždarytų parduotuvių dalis pagal pavadinimą sudaro 15 proc., pagal jų užimtą plotą – 20 proc. Panašius skaičius pateikia ir „BlackStone S.A.Ricci“, o „Knight Frank“ skaičiavimais nuomojamo ploto dalis gali būti apie 20-25 proc.
Konkrečių NT objektų atveju situacija gali būti labai skirtinga. NT paslaugų įmonės „Cushman & Wakefield“ duomenimis, didžiuosiuose Rusijos prekybos centruose mažmenininkų, kurie nutraukė prekybą, dalis gali siekti net ir 60 proc. visų patalpų. Pasak „Crocus Group“ pirmojo viceprezidento Emino Agalarovo, skirtinguose prekybos centruose uždarytų parduotuvių dalis gali svyruoti nuo 20 iki 45 proc. nuomojamo ploto.
Rinkos dalyviai teigia, kad mažmeninės prekybos NT savininkų padėtis šiuo metu kritinė. „Lankytojų srautas dar nepasiekė iki prieš pandemiją buvusio lygio: dabar jis šiek tiek didesnis nei tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu, tačiau vis dar 15-20 proc. atsilieka nuo 2019 m.“, – sako CBRE Mažmeninės prekybos skyriaus vadovė, vyresnioji direktorė Marina Malachatko.
„Įvairiais skaičiavimais, nustojusioms veikti parduotuvėms kliūdavo daugiau nei 50-60 proc. viso prekybos centrų lankytojų srauto“, – apskaičiavo komercinio NT srityje veikiančio „Becar Asset Management“ viceprezidentė Olga Šarygina. Jos skaičiavimais, 2022 m. pabaigoje lankytojų srauto intensyvumas gali kristo 15-20 proc., o nuomos pajamos – 20-30 proc. Kai kurie rinkos dalyviai prognozuoja, kad netekimai bus dar didesni: 25 proc. ir 30-50 proc. atitinkamai.
Atskirų parduotuvių uždarymas turi įtakos bendram prekybos centro lankytojų skaičiui, o tai reiškia, kad sumažėja ir kitų nuomininkų pajamos, rašo „forbes.ru“.
Bankų grėsmė
Dar viena grėsmė prekybos centrams – smarkiai padidėjusios bazinės palūkanų normos: dauguma veikiančių prekybos centrų įkeisti bankams.
Paskolos palūkanų norma susieta su centrinio banko bazine palūkanų norma ir apskaičiuojama prie bazinės palūkanų normos pridėjus banko maržą, kuri iki karo svyravo 2-5 proc. Vasario 28 d. padidinta bazinė palūkanų norma – tą pačią dieną palūkanų mokėjimo prievolė, kurią turi įvykdyti paskolos gavėjas, padidėjo daugiau nei dvigubai.
„Apie 70 proc. prekybos centrų Rusijoje įkeisti. Daugelis jų jau priklauso bankams, nes dėl nuolatinių krizių prekybos centrų savininkai neišgali grąžinti paskolų“, – teigė Dmitrijus Tomilinas, NT valdymo bendrovės „Eterna“ generalinis direktorius.
„Be kredito atostogų šiandien NT savininkai tiesiog negali išgyventi“, – teigia Olga Antonova iš „Cushman & Wakefield“.
Rusijos prekybos centrų taryba (RSTC) išsiuntė laiškus Rusijos banko vadovei Elvyrai Nabiulinai, Rusijos finansų ministrui Antonui Siluanovui ir kitiems su pasiūlymais, kaip paremti šią šaką. Vienas svarbiausių siūlymų – leisti kredito įstaigoms Centrinio banko vardu nustatyti kredito atostogas mažmeninės prekybos NT savininkams.
Visi įkeistų prekybos centrų savininkai dabar derasi su paskolas teikiančiais bankais dėl paskolų restruktūrizavimo ir kitų paramos priemonių.
„Forbes“ paklausus, bankų „Sberbank“ ir VTB spaudos tarnybos patvirtino, jog tai tiesa, ir patikino esančios pasirengusios rasti kompromisinius sprendimus. Priešingu atveju bankams tektų patiems valdyti prekybos centrus.
Nedirba, nes neturi prekių
Ne visos uždaromos parduotuvės pasitraukia iš Rusijos rinkos – daugelis jų tiesiog pristabdo dalį veiklos.
„Nežinau apie jokius atleidimus iš darbo, nuomos sutartys nenutrauktos, neatsisakoma mokėti. Negana to, kai kurie nuomininkų net neišleido savo darbuotojų atostogų – tikriausiai netrukus vėl atsidarys“, – sako Aleksejus Panfilovas, kelis prekybos centrus valdančios bendrovės „Garant-Invest“ prezidentas.
RSTC prezidentas Dmitrijus Moskalenko nurodė, kad dauguma bendrovių komercinės veiklos sustabdymo priežastimi nurodė techninius nesklandumus.
„Minėtos problemos nėra išgalvotos. Dar pandemijos metu daugelis prekių ženklų turėjo sunkumų aprūpinant parduotuves prekėmis, – sako Jevgenija Chakberdijeva, „Knight Frank“ mažmeninės prekybos NT regiono direktorė. – Dabar šis procesas tapo dar sudėtingesnis, todėl daugelis jų sustabdė veiklą dėl riboto prekių kiekio. Tik nedidelė dalis įmonių, paskelbusių apie laikiną uždarymą, turi pilnus sandėlius atsargų“.
Dėl tų pačių logistikos problemų prekybos centrai gali prarasti ir tuos nuomininkus, kurie nėra tarptautiniai prekių ženklai, mat yra nedidelių Rusijos tinklų, kurie perka prekes užsienyje. „Dabar jų logistikos, prekių ar žaliavų pirkimo sąnaudos beprotiškai išaugo. Tokios parduotuvės pradeda užsidarinėti ir nutraukti sutartis, o tai – jau tikras uždarymas“, – sako O.Šarygina iš „Becar Asset Management“.
Prekybos centrai sprendžia ir kitą galvosūkį – ką atsakyti likusiems nuomininkams, kurie, pasikeitus situacijai, prašo suteikti jiems nuomos mokesčio nuolaidų ar kitų palankių sąlygų. Prekybos centrai negali sau leisti prarasti nei pajamų, nei pačių nuomininkų.
