Vokietija šiuo metu yra atsidūrusi, ar greičiau, pastačiusi save į nepavydėtiną poziciją, nes yra labiausiai nuo rusiškų dujų priklausoma Europos Sąjungos valstybė.
„Vokietija atsidūrė toje pozicijoje, kurioje ji daug metų nenorėjo atsidurti. Daug metų Vokietija buvo ekonominis Europos lyderis. Ji turi galingiausią Europoje pramonę. Kita vertus ji sąmoningai neinvestavo į ginkluotąsias pajėgas ir sulaukė priekaištų dėl to.
Tai pat, Vokietijos pramonei reikia ypatingai didelio energijos kiekio. O prieš kurį laiką sužinojome, kad Vokietija atsisakė atominės energetikos. Norėdama palaikyti nuolatinį energijos tiekimą pramonei, ji prisirišo prie Rusijos dujų“, – sako Andrius Baranauskas.
Tokia galingiausios ekonomikos Europos Sąjungoje situaciją gali pasinaudoti Prancūzija, kuri dar nepamiršusi savo lyderystės potencialo.
„Man atrodo, kad situacija bando pasinaudoti Prancūzija. Jeigu mes žiūrėtume į Prancūziją, tai dabar matome labai aktyvų prezidento Emmanuelio Macrono vaidmenį. Rinkimai yra vienas dalykas. Tačiau žiūrint plačiau, Prancūzija, skirtingai nei Vokietija iš esmės yra nepriklausoma nuo rusiškų dujų.
Prancūzija kaip tik turi labai stiprią atominę energetiką. Tuo pat metu Prancūzija turi labai stiprią kariuomenę, apie kurią mes nepagalvojame ir kartais juokiamės iš prancūzų, bet ji yra vienintelė kontinentinė Europos valstybė, kuri turi tokias globalias ambicijas. Ji turi lėktuvnešį.
Aš nežinau ar kuri kita kontinentinė Europos valstybė turi lėktuvnešį. Tikriausiai neturi. Globalios Prancūzijos lyderystės ambicijos yra didelės“, – svarsto komunikacijos specialistas.
Bene labiausiai dėl tiesioginės Rusijos grėsmės nerimauja Lenkija. 1939 metų Lenkijos užpuolimo iš dviejų pusių lenkai nepamiršta ir žinodami kaip iškreiptai istoriškai mąsto Rusijos autoritaras Vladimiras Putinas, padeda Ukrainai ir demonstruoti Lenkijos svarbą geopolitiniame lauke.
„Turbūt stipriausiai Ukrainos pusėje stovi Lenkija. Lenkai priėmė didįjį humanitarinį smūgį ir dabar priglaudė milijonus Ukrainos pabėgėlių. Pabėgėlių liudijimai apie tai kaip lenkai jiems padeda net kvapą gniaužia. Jie nuoširdumu ir noru padėti, kaip ir lietuviai, išsiskiria iš visos ES.
Iš tikrųjų mes darome tikrą humanitarinį žygdarbį. Ir kartu lenkai Rusijos grėsmę istoriškai turbūt jaučia labiausiai. Prisiminkime, kai Lenkija buvo užpulta, smogė į nugarą 1939 metais.
Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Lenkija patyrė komunizmo priespaudą, Katynės tragediją. Iš tikrųjų lenkai turbūt garsiausiai kalba apie Rusijos grėsmė, jie galų gale turi bendrą sieną su Kaliningrado sritimi“, – sako A. Baranauskas.
