„Neslėpsiu, anksčiau buvo daug skepsio iš mūsų šalies žvalgybos bendruomenės į strateginius sektorius, veikiančius Rusijoje, – IT sektorius vienas iš tokių, nes juos nuo iki kontroliuoja FSB – jų saugumo tarnybos“, – ketvirtadienį LRT teigė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Mes čia daug iliuzijų neturime, kad ten laisvai gali veikti įmonės, nekontroliuojamos jų saugumo struktūrų ir nevykdančios užduočių, kai joms to reikia“, – pridūrė K. Budrys.
Kita vertus, pasak jo, dėl karo Ukrainoje į Lietuvą artimiausiu metu planuojančius atvykti tūkstančius IT specialistų iš Rusijos ir Baltarusijos reikia žiūrėti ne į kaip galimybę pasipildyti šalies rinką trūkstamų profesijų. K. Budrys pabrėžia, kad Vakarų įmonėms, investavusioms Rusijoje ir ten nutraukusioms veiklą, reikia sudaryti sąlygas investuoti Lietuvoje.
„Taikydami sankcijas Rusijai, ribojimus išduoti vizas Rusijos piliečiams neturėtume į tai žiūrėti kaip į galimybę pasipildyti mums trūkstamas tam tikras profesijas – IT specialistus. Santykis vis dėl turėtų būti su įmonėmis, kurios yra investavusios Rusijoje ir joje nutraukė veiklą reaguodamos į agresiją prieš Ukrainą ir toms įmonėms reikėtų sudaryti sąlygas tęsti savo veiklą Lietuvoje ir čia investuoti“, – sakė K. Budrys.
Pasak jo, visi atvykę asmenys kaip ir įprasta tvarka gaunant vizą ar leidimą dirbti, gyventi Lietuvoje, bus tikrinami. Suvaldyti riziką, anot K. Budrio, kainuos.
„Taip, yra gyventojų noras dėl įvairių priežasčių išvykti iš Rusijos, iš Baltarusijos, bet čia ir yra sankcijų vienas iš uždavinių tai, kad jie savo politinę vadovybę spaustų sustabdyti karą, o ne susirinkę lagaminėlius mautų lauk į Vakarus“, – pabrėžė prezidento patarėjas.
K. Budrys akcentavo, kad Lietuva gali palikti erdvės atvykti dirbti žmonėms iš Rusijos ir Baltarusijos, jeigu kritiniam didžiųjų Vakarų kompanijų funkcionalumui reikia specialistų.
„Jeigu Vakarų kompanijos nori tęsti savo veiklą ir investuoja Lietuvoje, ir tam kritiniam funkcionalumui reikia specialistų, mes čia galėtume palikti šiek tiek erdvės, bet ne tai, kad visiems norintiems ir iš bet kur. Čia kalbama apie didžiąsias Vakarų kompanijas“, – sakė patarėjas.
ELTA primena, kad penktadienį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitiko su Lietuvoje veikiančių iš Rusijos ir Baltarusijos persikėlusių IT kompanijų atstovais. Ministrės teigimu, ministerija dirba su dviem kompanijų grupėmis iš šių šalių. Pirmiausia su kompanijomis, kurios jau buvo įsikūrusios Lietuvoje, tačiau turėjo padalinius Rusijoje ar Baltarusijoje. Taip pat su tarptautinėmis kompanijomis, kurios savo filialus nori perkelti iš šių šalių.
„Iš esmės mes galime kalbėti apie tūkstančius profesionalų, kurie atvyksta į Lietuvą ir šiuo metu taip pat yra pakeliui į čia“, – penktadienį po susitikimo žurnalistams sakė A. Armonaitė.
Kaip aiškino ministrė, įmonės daugiausiai perkelia savo darbuotojus, veikiančius IT, telekomunikacijų srityse. Tačiau ji tvirtino, kad toks įmonių persikėlimas yra naudingas visai Lietuvos ekonomikai.
Portalui lrytas.lt trečiadienį, kovo 23 d., Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino, jog susidomėjusių ir norinčių palikti Rusiją bei Baltarusiją – tūkstančiai, tačiau dabar į Lietuvą atvykstančių specialistų – tik apie šimtas. Kartu su jais atkeliauja ir šių darbuotojų šeimos.
Vieni ekspertai džiūgėsi atvykstančiais, nes IT specialistų šalyje stinga jau seniai, tačiau kiti atkreipė dėmesį į Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes.
